„Man verslas – tarsi geras džiazas“

Verslininkui, Plungiškių draugijos prezidentui Liudui Skierui rūpi visų plungiškių reikalaiLiudas Skierus – žinomas žmogus, kurį tarsi visi pažįstame, nes visas jo gyvenimas bėga čia, Plungėje. Tik ar tikrai daug apie jį žinome? L. Skierus kilęs iš Nausodžio, užaugo penkių vaikų šeimoje, pats su žmona Regina susilaukė keturių vaikų – trijų sūnų ir dukters. Baigė tuometinį Vilniaus statybos institutą, ten įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, penkerius metus pagal paskyrimą dirbo Telšių prekybos bazėje – rūpinosi transportu. Tiesa, ir tuomet gyveno ne Telšiuose, bet Plungėje. Po to ėmė dirbti savame mieste. Iki šiol čia ir dirba, ir gyvena. Priešingai negu kiti verslininkai, jis neįsikūrė Klaipėdoje, Palangoje ar kitoje žavingoje vietelėje.
Tai beveik viskas, ką dauguma plungiškių žino apie L. Skierų. Jo nuomone, tiek ir pakanka. Todėl mūsų pokalbis sukosi ne apie jį patį ar jo šeimą, bet apie verslą ir Plungę – miestą, kurį jis nori matyti daug patrauklesnį, kur būtų gera gyventi ir jaunam, ir senam. L. Skierus sako žinąs, kaip tą padaryti, tačiau jeigu kas mano, jog šis pokalbis – įžanginė pretendento į merus kalba, apsirinka. Verslininkas aiškiai pasakė, kad į merus nesibalotiruos, nes jam svarbiausia – „Vičiūnai“. Esą visada laukia pirmadienio ir būna nepatenkintas, kad taip greitai ateina penktadienis. Tiesa, prisipažino, kad dėl tokio užimtumo dažnokai nukenčia jo šeima.


– Nuo seno Plungė buvo laikoma linų apdirbimo, kiek vėliau – dirbtinių odų gamybos miestu. Beveik prieš 20 metų įkūrus UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, vėliau – kitas „Vičiūnų“ grupės įmones, Plungę dabar galima vadinti maisto pramonės miestu. O gal reikėtų vadinti žuvų perdirbimo įmonių miestu?
– Taip, po truputį Plungė tampa maisto pramonės gamybos centru. Jeigu anksčiau mus ir buvo galima vadinti žuvies produktų įmonėmis, dabar vis daugiau gaminame įvairesnių maisto produktų, pavyzdžiui, koldūnų. Po Naujųjų metų pradėsime gaiminti ir džiuvėsėlius, o vasaros viduryje – produktus iš kiaušinių. Beje, mums priklauso ir UAB „Plungės duona“. Tampame įvairių maisto produktų gamintojais, suteikėme darbo 2000 žmonių. O „Vičiūnų“ grupė šiuo metu apima apie 70 įmonių, kuriose dirba apie 8000 darbuotojų. Mūsų įmonių yra ne tik Lietuvoje, Kaliningrado srityje (Rusija), bet ir Estijoje, Ispanijoje, o vienas padalinys – net Mauritanijoje. Plungėje šiuo metu turime penkias gamyklas, dar trys – statomos. Mūsų pagamintą produkciją valgo 58-ių pasaulio šalių gyventojai. Ja prekiauja beveik visi didieji Europos prekybos centrai. Kaip matote, nemažai pasiekėme. Nesu meno žmogus, bet tai, ką jaučiu užsiimdamas šiuo verslu, panašu į džiazą.
– Esate sakęs, kad pradėjote nuo nulio… O kokie žmonės tuo metu buvo šalia jūsų?
– Vienas nieko nepadarysi. Pradėjau verslą su Visvaldu Matijošaičiu, su kuriuo institute buvome toje pat grupėje. Jis tuomet jau kelerius metus sukosi versle. Trečioji mūsų įmonių bendraturtė – Birutė Andriuškaitė. Plungėje sukoncentravome gamybos įmones, Kaune – pardavimų struktūras. Tiesa, Kaune taip pat yra viena įmonė, kurioje perdirbama balta žuvis, o Vievyje – kiaušiniai. Noriu pabrėžti, kad be prekybos nieko nepasieksi. Gali gaminti pačią geriausią produkciją, bet jeigu neturi, kur ją parduoti, visas darbas nueis niekais.
Pradžia buvo nelengva. Tačiau viską dariau ne vienas. Buvo sunku pasakyti, kas bus po penkerių metų, bet turėjome tikslą – viską daryti kuo geriau ir pagaminti daugiau. Apie higienos, veterinarijos, kitus reikalavimus neverta nė diskutuoti. Laikomės principo, kad viską reikia atlikti geriau negu reikalauja oficialios įstaigos, nes to nori mūsų pirkėjas. O pirkėjo reikalavimai gerokai didesni už įvairių specialistų reikalavimus. Nemažai reikšmės sėkmingam darbui turėjo sprendimas pasistatyti biokuro katilinę. Tai leido sumažinti kaštus, tačiau šiandien jos nebeužtenka, tad sukame galvas, ką daryti toliau.
– Plečiate veiklą, bet ar nenutiks taip, kad ims stigti darbo jėgos?
– Jos jau dabar trūksta. Ypač Plungėje. Jeigu jaunos šeimos jaustų, kad jomis rūpinamasi, kad valdžiai svarbūs jų reikalai ir problemos, jos neišsivažinėtų po užsienius. Tiek plungiškių, tiek atvažiuojančiųjų nuomone, mūsų valdžiai trūksta ūkiško požiūrio. Galima sakyti, jog trūksta pinigų, bet kalti ne jie. Daug kalbama apie rėmimą. O aš pasakysiu, kad įvairi parama – ne išeitis. Visos – didelės ar mažos įmonės, visas verslas turi sąžiningai mokėti mokesčius, tuomet ir pajusime, kaip gerėja mūsų gyvenimas. Vienadienės labdaros akcijos nepadės – dėl to gyvenimas nepagerės. Žinoma, labai svarbu ir tai, kaip mes su gautais pinigais tvarkysimės.
– Jūsų nuomone, kodėl mes, plungiškiai, vis dar murdomės kaip musės rūgpienyje?..
– Pagalvokite, kiek jau metų, kai atgavome nepriklausomybę, o nė viena mūsų valdžia neturėjo ir neturi aiškios vizijos, kaip tvarkys mūsų miestą bent penkerius artimiausius metus. Pakalba, ir tuo viskas pasibaigia, planą parengia, bet jo nevykdo, o tik laukia Europos Sąjungos pinigų. Gal didžiausia bėda yra ta, jog vietos valdžia žaidžia politiką, o politikos čia nėra – vien tik „dvarelio“ intrigos. Ką nors darydamas ar nedarydamas ne vienas prisidengia politika, o turėtų būti taip: nesvarbu kas – Jonas ar Petras – valdžioje, svarbiausia – turėti protingą viziją ir siekti ją įgyvendinti.
– Jūs – Plungiškių draugijos prezidentas. Ar tai atima daug laiko?
– Šis darbas – įdomus. Buvęs prezidentas Bronislovas Lubys kartelę iškėlė labai aukštai, todėl Plungiškių draugija – viena iš stipriausių visuomeninių organizacijų Lietuvoje. Smagu suburtiems žmonėms kartu daryti gerus darbus. Ateinančiais metais bus surengtas 10-asis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Plungiškiai už tokį aukšto meninio lygio nemokamą renginį turi būti dėkingi Stasiui ir Juozui Domarkams, Genovaitei Žiobkienei ir Alvidui Bakanauskui – tai jų darbo rezultatas.
– Ačiū už pokalbį.

 

4 komentarai(-ų)

  • xxx:

    Šis žmogus galėtų būti geras Plungės meras.

  • xx:

    įdomu ;kuo jis būtu geras

  • jons:

    pasvarstykim kaip idomu butu dabar tas verslas issivystes jeigu pusvelciui nebutu isigije visus stmbiuosius plunges raikopsajungos objektus tada gal ne vienas plungiskis butu norejes nusipirkti pigiai

    • Anon:

      visi turejai proga ta padaryti po sovietu sajungos zlugimo, bet kodel nedare? Nes gyveno visdar su senuoju mastymu apart sis individas katras sugebejo is nieko, bet su didelem pastangom sukurti imperija ir taip save isiamzinti lietuvos istorijoje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...