Komunalininkai džiaugiasi, gyventojai – nevilty

Neseniai posėdžiavusiai Rietavo savivaldybės tarybai UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktorius Alvydas Rojus pateikė praėjusių metų bendrovės veiklos ataskaitą. Kai kuriems Tarybos nariams suabejojus pateiktais skaičiais, A. Rojus patikino: jokios apgaulės čia nėra – praėję metai bendrovei buvę išties neblogi, mat ji patyrė tik menką 262 tūkst. litų nuostolį (2008-aisiais jis siekė 1 mln. 270 tūkst. litų).



Ypač geri bendrovės šilumos ūkio padalinio rodikliai – pernai padalinys patyrė tik 11 tūkst. litų nuostolį (2008 m. – 502 tūkst. litų). Pakeitus apie 120 metrų šilumos trasos sumažėjo nuostoliai, amortizaciniai atsiskaitymai, elektros energijos bei veiklos sąnaudos, buvo įsigyta pigesnio kuro, automatizavus J. Kontrimo gatvėje esančią katilinę atleisti trys kūrikai. Visa tai, pasak
A. Rojaus, gerokai sumažino šilumos gamybos ir perdavimo kainas bei leido ženkliai sumažinti padalinio nuostolius. Nepaisant to, šilumos pardavimo gyventojams kaina pernai gerokai išaugo. Tiesa, ataskaitoje apie tai neužsimenama.
A. Rojaus teigimu, pernai šilumos energijos pagaminta ir parduota kiek mažiau nei ankstesniais metais, todėl patirta nuostolių. Gavus Europos Sąjungos paramą buvo atnaujinta nemažai visuomeninių pastatų ir praėjusį rudenį jie suvartojo labai nedaug šilumos. Tiesa, keli atnaujinti pastatai – dar tik pirmosios kregždės. Politikai vis žada, kad netrukus bus pradėta įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programa. Ar nebus teisūs skeptikai, jau dabar šaukiantys, kad atnaujinę būstus šilumos suvartosime mažiau, bet už ją mokėsime tiek pat, kiek dabar, ar net brangiau?
Gaila, nė vienam Tarybos nariui nekilo klausimas, kiek gyventojų jau dabar nepajėgia susimokėti už šilumą. Ataskaitoje teigiama, kad įmonių ir gyventojų skolos „Rietavo komunaliniam ūkiui“ už suteiktas paslaugas 2009 m. siekė 651 tūkst. litų. Tai yra 150 tūkst. litų daugiau nei 2008 metais. Galime numanyti, kaip ši skola užaugo per paskutinį šildymo sezoną. Ir tik todėl, kad buvo atnaujinti vos keli pastatai.
Rietavo gyventojai gali pasiguosti bent tuo, kad branginti šilumos šiais metais A. Rojus nežada. Priešingai, netgi bus ieškoma būdų jos kainą sumažinti. O štai vandens ir nuotekų tvarkymo tarifai greičiausiai bus didinami. Ir čia, pasirodo, vėlgi kalta ES parama. Įgyvendinus Nemuno žemupio projektą ženkliai išaugo bendrovės vandens padalinio amortizaciniai atsiskaitymai, todėl padalinys 2009 metus baigė su 176 tūkst. litų nuostoliu.
„Pabrango nuotekų valyklos eksploatacija, reikia didinti apyvartą“, – konstatavo meras Antanas Černeckis. Įgyvendinus minėtąjį projektą, dabar net 95 proc. Rietavo miesto gyventojų turi galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Deja, pasak A. Rojaus, šia galimybe kol kas susiviliojo nedaugelis. Matyt, kai skrandis tuščias, o batai – kiauri, mažiausiai jaudina politikų raginimai saugoti gamtą arba gąsdinimai nešvariu šulinių vandeniu.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...