Tėvas ir sūnus – du Rietavo kraštui svarbūs žmonės

Rietavo žemė išaugino daug Lietuvai nusipelniusių žmonių – mokslininkų, rašytojų, poetų, tarpukario Lietuvos veikėjų. Tarp jų buvo ir Juozas Baltrušis – garsus teisininkas, organizacijos „Jaunoji Lietuva“ švietėjas. Į šią organizaciją jis įsitraukė dar besimokydamas gimnazijoje. Nuo J. Baltrušio tragiškos žūties (1991 m. spalio 16 d.) jau praėjo 23-eji metai. Prisiminkime šį prieš du dešimtmečius amžinybėn išėjusį kraštietį. Dėmesio vertas ir talentingasis jo sūnus Šarūnas Raudys.



Rietavo kraštas – gimtasis
J. Baltrušis gimė 1911 m. gegužės 13 d. Rietavo valsčiaus Kalakutiškės kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Rietavo progimnazijoje, o vėliau – Telšių gimnazijoje, kurią baigė su pagyrimu 1930 metais. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1935-aisiais. Studijuodamas universitete, daug dirbo gausioje „Jaunosios Lietuvos“ sąjungoje. Buvo išrinktas net šios sąjungos generaliniu sekretoriumi. Inspektavo, organizavo ir kūrė naujus skyrius visoje Lietuvoje. Skaitė paskaitas Tėvynės praeities, tautos dorovės temomis. Už aktyvią tautišką-švietėjišką veiklą buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trijų laipsnių ordino medaliu.
1991 m. spalio 16 d. staigi mirtis (avarija) nutraukė prieškarinės nepriklausomos Lietuvos aktyvaus tautinio jaunimo organizatoriaus ir veikėjo, tautinės lietuvių studentų organizacijos „Neo-Lithuania“ filisterio Juozo Baltrušio gyvybę.
Gyvenimo išbandymai
Apie šį tragiško likimo žmogų Juozas Enčeris rašė 1991 m. „Viltyje“, o 1995 m. – „Santakoje“. Patys baisiausi gyvenimo išbandymai J. Baltrušiui prasidėjo 1940 m., kai Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga. Tuomet geri žmonės J. Baltrušį įspėjo, kad jis yra įtrauktas į areštuojamųjų sąrašus, todėl šis pradėjo slapstytis. O jo žmona -Antanina Varkalaitė-Baltrušienė (garbingų Lietuvos šviesuolių ir knygnešių dinastijos palikuonė) -1941 m. birželio 14 d. buvo areštuota, atplėšta nuo mažamečių sūnelių ir ištremta į Sibirą.
Vokiečių okupacijos metais J. Baltrušis dirbo teisininku, advokatu, o sovietams vėl užėmus Lietuvą, pasikeitė pavardę, taip išvengdamas tremties, ir su mažais vaikais kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Teko pamiršti, kad turi aukštąjį teisinį išsilavinimą – dirbo eiliniu darbininku. Baigė mechanizatorių kursus, dirbo melioracijos darbus, tiesė kelius. Jo žmona Sibire buvo tariamai mirusi. Ne kartą ir pats J. Baltrušis buvo patekęs į enkavedistų akiratį, bet likimas buvo palankus. Tačiau jo gyvenimą nuolat lydėjo nuolatiniai pavojai, baimė, kova už vaikų saugumą. Gal todėl vengdavo bendrauti su žmonėmis, bijodavo sutikti senus pažįstamus, kurie žinojo apie jo veiklą tarpukario Lietuvoje ir vokiečių okupacijos metu.
Tragiška žūtis
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Baltrušis buvo reabilituotas. Abu sūnūs baigė aukštuosius mokslus. Sūnus Šarūnas Raudys (J. Baltrušis buvo pasikeitęs pavardę į Raudžio) yra produktyviausias informatikos srityje dirbantis lietuvių mokslininkas. Atrodo, prasidėjo visavertis gyvenimas. J. Baltrušio žmona Antanina, nors ir palaužta penkiolikos metų tremties ir kalėjimų, savo prisiminimus aprašė knygoje „Kelionė į niekur ir atgal“, kuri buvo gerai įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje. Gyvenimas tekėjo sava vaga, tačiau rūstaus likimo pirštas dar kartą pademonstravo savo galią. J. Baltrušis, išėjęs iš namų Garliavoje, žuvo po mašinos ratais.
Sūnus žinomas ne tik Lietuvoje
Prisiminus J. Baltrušį, norisi skaitytojams pristatyti akademiko Vytauto Statulevičiaus mintis apie J. Baltrušio sūnų Š. Raudį, kuris karts nuo karto apsilanko Rietave. Ir prieš keletą metų buvo atvykęs į Rietavą, lankėsi buvusioje tėvo progimnazijoje, dabartinėje Lauryno Ivinskio gimnazijoje, kartu su gimnazijos vadovais tėvui atminti prie šios mokymo įstaigos pasodino ąžuoliuką, o gimnazijos muziejui padovanojo tėvo bareljefą, kuris garbingai kabo šiame muziejuje.
Š. Raudžiui, norint išvengti tremties, kartu su tėvu teko atsisakyti Baltrušio pavardės. Su Raudžio pavarde jam teks nugyventi visą gyvenimą.
1998 m. kovo 18 d. „Lietuvos aide“ akademikas Vytautas Statulevičius apie Š. Raudį rašė: Kembridžo (Anglija) tarptautinis biografinis centras „Tarptautiniu metų žmogumi“ 1997/1998 metais išrinko Lietuvos informatikos mokslų specialistą, Matematikos ir informatikos instituto darbuotoją Šarūną Raudį.
Baigus Panevėžio Balčikonio vidurinę mokyklą Š. Raudys įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį 1963 m. baigė su pagyrimu. Dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos specialiame konstravimo biure, vėliau įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto aspirantūrą,
1969 m. apgynė kandidato, o 1978 m. – ir daktaro disertacijas. Nuo 1980 m. – Matematikos ir informatikos instituto Duomenų analizės skyriaus vedėjas.
Glaudžiai bendradarbiaudamas su savo instituto bei Maskvos universiteto tikimybininkais ir statistikais, Š. Raudys sukūrė statistinių klasifikatorių mokymo teoriją. Tiriamų matematinių modelių analizei jis pirmas pasaulyje pradėjo nagrinėti asimptotiką, kai vienu metu auga tiek modelio sudėtingumas, tiek mokymo duomenų kiekis – jo 1967 m. straipsnis buvo paskelbtas trejais metais ankščiau nei Maskvos universiteto A. N. Kolmogorovo statistinių metodų laboratorijos darbuotojo A. Deevo darbas šia tematika. 1970 m. Š. Raudys pirmas suformulavo ir pagrindė vadinamąjį žirklių efektą algoritmų mokymo teorijoje, teigiantį, kad esant mažam mokymo duomenų kiekiui reikia naudoti paprastus mokymo algoritmus, o kai jų daug – sudėtingus.
Mokslininkas Š. Raudys susidomėjo dirbtinių neuroninių tinklų teorija. Pasak Pasaulinės neuroninių tinklų asociacijos prezidento, profesoriaus Shun-ichi Amari (Japonija), „jo rezultatai jau tapo klasika“. Š. Raudys parodė, kad neurono matematinis modelis evoliucionuoja besimokant, t. y. nuo paties paprasčiausio statistinio modelio pereina prie vis sudėtingesnio. Šiuo metu mokslininkas tiria daugiasluoksnių neuroninių tinklų mokymo ypatumus, taiko savo sukurtą metodologiją svarbių gamybos ekonomikos, imunologinio senėjimo reiškinių analizei.
Š. Raudžio moksliniai rezultatai gerai vertinami pasaulyje. Jie cituojami daugelyje užsienio mokslininkų straipsnių ir monografijų, jis – dvidešimties stambių tarptautinių mokslinių konferencijų kviestinis pranešėjas, programinių komitetų narys, kelių prestižinių tarptautinių mokslinių žurnalų, leidžiamų Lietuvoje, Rusijoje, JAV, redkolegijų narys. Moka rusų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbas, dirbo mokslinį darbą bei skaitė paskaitas iškiliuose JAV, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, Turkijos, Japonijos moksliniuose centruose. 1997 m. Kembridžo tarptautinis biografinis centras įtraukė jo pavardę į žinyną „Kas yra kas tarp intelektualų“. Šiuo metu profesorius Š. Raudys yra bene produktyviausiai informatikos srityje dirbantis mokslininkas Lietuvoje.“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...