Plateliškiai dainavo žemaitiškas dainas ir ruošėsi Užgavėnėms

Praėjusį sekmadienį Platelių dvaro svirne vyko praktinis seminaras „Žemaičių dainos ir Užgavėnės“. Į svečius atvykusi Klaipėdos universiteto docentė Rūta Vildžiūnienė papasakojo apie žemaitiškas dainas ir dainavimo manieros ypatumus, žemaitiškas dainas palygino su kitų Lietuvos etnografinių regionų tradicinėmis dainomis. Kartu su Klaipėdos universiteto folkloro ansambliu „Auksodis“ gausiai susirinkusius seminaro dalyvius mokė žemaičių dainų, kadangi netrukus Užgavėnės, dainavome ir žiemą išvaryti padėsiančias dainas.



Iki šiol išlikusios senosios žemaičių dainos yra daugiabalsės. Nuo šiaurės aukštaičių jos skiriasi dainingumu ir laisvu dainavimo būdu. Vedantis balsas improvizuoja, įvairiai išpuošdamas melodiją, o jam pritaria („pridaužia“ , „prišaukia“) didelis būrys giedotojų. Laisvai sodriais, plonais balsais atliekamos dainos atskleidžia nepaprastą žemaitiškos melodijos bei sodraus tarmiško žodžio grožį. Daug Platelių krašto dainų įdainavo Stanislava Šoblinskaitė. Tautosakos rinkėja, mokytoja Stanislava Stripinienė apie šią dainininkę rašė: „Visada gražiai išvingiuoja melodiją, išsaugo visus pakartojimus. Ji pirma apgalvoja, prisimena ir tik tada leidžia įrašyti. O dainuodama lyg iš naujo įsigyvena; neretai vos pabaigusi pakomentuoja – kartais dalykiškai ramiai, kartais emocionaliau: „Ton daine („Oi, klevi, kleveli“) dainiava per vesēlė, par tus parietku pīragus jaunīsīms, ka jaunuoji ta turietum kou atsėspėrtė“. Kad aš ton daine („Serbentetė ar ne ougelė“) dainiouju, monėi visi tėi dvara darbā mon akīse ruoduos. On Konėga upės tūs laukūs ka liūbam dainiouti, ontruo pusie ježera, Pluokštinie, vėsė girdieje vėin dainė tou – visas dainės, ne tik ton vėina!“
Antroji seminaro dalis buvo skirta Užgavėnėms. Tai – ypatinga metų diena, skirta žiemai išvaryti, pavasariui prišaukti. Užgavėnių papročiuose susipynę senieji tikėjimai, susiję su žiemos žadinimu naujam gyvybės ciklui. Liaudiški vaidinimai stebino triukšmingumu, pastangomis nubaidyti piktąsias jėgas, per ilgą ir sunkią žiemą susikaupusius negerumus. Svarbiausias Užgavėnių paprotys – vaikščiojimais persirengėliais. Užgavėnėms reikia ruoštis: gaminti ličynas (kaukes) iš anksto. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su tradiciniais žemaičių krašto Užgavėnių veikėjais, papročiais, mokyta pasidaryti apeiginių karūnų ličynoms.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...