„Tas brongus žemaitišks žuodis“

Birutės Lengvenienės pavardė žinoma ne tik Rietavo krašto žmonėms, bet ir daugumai lietuvių, ypač tiems, kurie artimai draugauja su literatūra ir yra neabejingi poezijai. Ši moteris – asmenybė, kurioje pynėsi meilė Žemaitijai ir jos kalbai, atsidavimas pedagogės darbui, dvasinio pasaulio pajautimas ir gebėjimas tai plunksna perteikti kitiems. „Ji meistriškai „virkdo“ savo lyrines sielos ir širdies stygas“, – apie rietaviškę yra rašęs literatūros kritikas Alfredas Guščius. Šiandien, kalbėdami apie žinomą kraštietę, esame įkalinti būtajame laike, mat 2010-ųjų gruodžio 8-ąją ją pasišaukė Dievas. Tačiau ji gyva kiekvieno iš mūsų prisiminimuose. Viso to įrodymas – kovo 7-ąją Rietavo kultūros centre vykęs vakaras „Tas brongus žemaitišks žuodis“, skirtas poetės gimtadieniui bei Tarmių metų sutiktuvėms Rietave.



Žemaičių tarmė – neužmiršta
„Kuožnos nuoram tat būtė geriesnis, / Nuoram būtė gelžėnė stėproma / Ė so sunkė gīvenėma diesnēs / Kuožnos mūsa kėik ėšgal tėik gromās.“ Tai – posmelis iš daina virtusio B. Lengvenienės eilėraščio „Onžūla dėigėms“, kuris, tirpdamas Rietavo kultūros centro folklorinio ansamblio „Kadaginis“ solistų lūpose, pradėjo nepaprastą vakarą. Nuskambėjus jam, susirinkusiuosius pagerbti B. Lengvenienės atminimo sveikino Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Romualda Durkienė, kuriai tą vakarą buvo patikėtas renginio vedėjos vaidmuo.
Pasak R. Durkienės, rietaviškiai turi dvigubą progą švęsti, mat šiemet B. Lengvenienės gimtadienis sutampa su Tarmių metų sutiktuvėmis Rietave. Tie, kurie nors šiek tiek yra susipažinę su rietaviškės poetės kūryba, žino, kad jos gyvenime žemaičių tarmė užėmė itin svarbią vietą. Kūrėjos knygose suguldytos eilės ne tik kalba apie Žemaitiją, žemaičių tarmę, jos kovą su išnykimu, bet ir yra sudėliotos jos gražia žemaitiška kalba.
Kalbėdama apie iškilią asmenybę, vedėja rankose tvirtai laikė B. Lengvenienės žemaitiškos poezijos knygelę „Alkų akys“, kuri yra tarsi pranešimas, jog žemaičių tarmė – neužmiršta. Svarbiausia – didžiuotis ja ir kalbėti nesvarbu, kur bebūtume. Bibliotekininkės žodžius įprasmino saujelė B. Lengvenienės žemaitiškai parašytų eilėraščių, kuriuos palydėjo Rietavo trečiojo amžiaus universiteto vokalinio ansamblio daina.
Kūrė ir vaikams
„Birutė buvo ne tik gera sportininkė, jautri poetė, 20-ies knygų – eilėraščių ir humoreskų – autorė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2006“ nominacijos „Kaimo mokytojas“ apdovanojimo laimėtoja, Rietavo garbės pilietė, nuolatinė Rietavo savivaldybės tarybos narė, bet ir gera pedagogė, rūpinusis žemaičių tarmės išlikimu“, – vakaro svečiams pasakojo R. Durkienė.
Rietaviškė poetė stengėsi, kad ir jauni pumpurėliai – vaikai – nepamirštų gimtosios žemaičių tarmės. Mažiesiems ji yra išleidusi aštuonias knygeles. Viena ypatingesnių – „Trumpas skaičiuotis linksmyms žemaitokams“, kuriai iliustracijas piešė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mažieji dailininkai, vadovaujami pradinių klasės mokytojos Birutės Butkuvienės.
Anot su mažaisiais skaitytojais kasdien susiduriančios R. Durkienės, vaikai šią knygelę mėgsta, dažnas užsukęs į biblioteką jos teiraujasi. Tai patvirtino ir patys mažieji rietaviškiai skaitovai, svečiams paskaitę keletą B. Lengvenienės kūrinėlių.
Dalijosi prisiminimais
Kas pažinojo B. Lengvenienę ir yra „keliavęs“ jos knygų puslapiais, žino, jog žemaitiškai poetė rašė ne tik apie gamtą, sportą, gimtąją Žemaitiją, bet ir apie meilę. Šį jausmą rietaviškė savo eilėse paskanindavo linksma pašaipėle. Žemaitišku eilėraščiu apie meilę susirinkusiuosius pamalonino Rietavo bibliotekos direktorė Erika Žiliūtė.
Niekam ne paslaptis, kad poetė pasižymėjo itin geru, kaip dabar sakoma, išlavintu humoro jausmu. Tai ypač atsispindi jos humoreskose. Keletą jų svečiams paskaitė Regina Tolenienė. Žemaitiškai pasakodama apie vedybas moteris privertė kvatoti visą salę.
Gražiausi to vakaro žodžiai apie B. Lengvenienę liejosi iš jos vyro Petro Lengvenio lūpų. Jiedu drauge praleido net 50 metų. „Per tuos metus buvo visko“, – sakė poetės vyras, pasak kurio, daugelis jos žmonos sukurtų eilėraščių ar humoreskų yra jų bendro gyvenimo atspindys.
P. Lengvenis žmonos eilėraščius saugo jo paties įrengtame muziejuje. Vyras atviravo, jog iki žmonos mirties nemokėjęs nė vieno jos eilėraščio, o dabar mokąs net 25. Keletą jų paskaitė ir svečiams.
R. Durkienė prisiminė, jog poetė žavėjosi muzikantais. Neįmanoma nepakartoti žodžių, kuriais B. Lengvenienė juos apibūdindavo: „Muzikantai – dieviško įkvėpimo apimti“. Panašiai kalbama ir apie pačią poetę. Pasak R. Durkienės, Birutė buvo žmogus, su kuria tiesiog negalėjo būti nuobodu. Ji buvo tarsi Dievo palytėta, o šios moters kūryba prilygsta gražiausiai pasaulio muzikai… Poetei atminti nuskambėjo liaudiškos muzikos kapelos „Subata“ kūrinys.
Po jo prasmingos šventės vedėja ragino susirinkusiuosius, o ypač jaunąją kartą, mėgti ir puoselėti gimtąją žemaičių tarmę taip, kaip tą darė B. Lengvenienė. „Visuose suėjimuose kalbėkime, deklamuokime, dainuokime skambia žemaičių tarme, kol almės tarmių šaltinis, tol gyvuos Lietuvoje tarmės“, – dėkodama visiems už dalyvavimą sakė R. Durkienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...