Plungiškei istorikei – valstybinė stipendija

Plungiškei istorikei – valstybinė stipendijaNeseniai Plungės žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokslų daktarė Jolanta Skurdauskienė sužinojo, kad jai kultūros ministro įsakymu skirta individuali valstybės stipendija istorinei-ikonografinei medžiagai apie kunigaikščius Oginskius ir M. K. Čiurlionio istoriją Plungės dvare rinkti. Tokia individuali stipendija visos Lietuvos mastu teko tik trims muziejininkams, jau turintiems įdirbį savo srityje. Tai – lyga paskata, kad galėtų įgyvendinti savo sumanymus. J. Skurdauskienė – tarp laimingųjų.



Stipendija skirta pusei metų. Per tą laiką J. Skurdauskienė lankysis Lietuvos, Varšuvos (Lenkija), Minsko (Baltarusija), o jei pavyks – ir Sankt Peterburgo (Rusija) muziejuose bei archyvuose, rinks medžiagą apie Oginskius ir M. K. Čiurlionio istoriją Plungės dvare. Paskui parengs sisteminius saugomo paveldo registrus-žinynus. Surinkti duomenys ateityje bus naudojami ir informaciniams leidiniams leisti, moksliniams straipsniams rašyti bei ekspozicijoms rengti. Tikimasi, kad nauja medžiaga ateityje bus skaitmenizuota, padarytos kopijos.
Kaip „Žemaičiui“ sakė J. Skurdauskienė, ji Oginskių istorija domisi jau nuo studijų Vilniaus universitete. Plungiškės diplominis darbas buvo apie Oginskius ir Rietavo dvarą. Tuo nenustojo domėtis ir 1996 m. priimta dirbti į Žemaičių dailės muziejaus istorijos skyrių ir domisi iki šiol. Kol muziejuje nedirbo, jame medžiaga apie Oginskius buvo tik surinkta šviesaus atminimo kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės, kurią J. Skurdauskienė laiko sektinu pavyzdžiu, vadina savo Mokytoja. Nors šios kraštotyrininkės įnašas atskleidžiant Oginskių asmenybes – didžiulis, o apie juos surinkta medžiaga, pasak istorikės, yra neįkainojama, tačiau ji daugiausia paremta prisiminimais. Todėl būtina reikšmingus E. Ravickienės darbus tęsti, o muziejaus fondą – pildyti. Ypač trūksta istorinės dokumentinės medžiagos apie patį Oginskių dvarą. Istoriniai tyrimai būdavo atliekami, tačiau jie, J. Skurdauskienės teigimu, dažniausiai – paviršutiniški.
Žemaičių dailės muziejus – jaunas, atidarytas 1994 metais, todėl negali pasigirti gausia su dvaro istorija susijusia medžiaga, o ir eksponatų, pasakojančių apie Oginskius, M. K. Čiurlionio istoriją Plungės dvare, yra nedaug. Tarpukaryje jie iš dvaro buvo išvežti. Šiandien Žemaičių dailės muziejus iš Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir Šiaulių „Aušros“ muziejų šiuos eksponatus gali tik skolintis.
Tačiau skolinantis, pasak J. Skurdauskienės, iškyla dar viena problema: ekspozicijas rengia ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, jei eksponatų į minėtus muziejus kreipiasi ir rietaviškiai, ir plungiškiai, kuriems tada skolinti? Todėl būtina patiems muziejininkams sukaupti naujos medžiagos, juk po restauravimo Žemaičių dailės muziejuje bus atverti nauji plotai ekspozicijoms. Jie negali likti tušti.
Stipendijos steigėjai tikisi, kad J. Skurdauskienės per ilgą laiką užmegzti ryšiai su žymiais Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos Oginskių paveldo tyrėjais, muziejininkais, jos turimos žinios apie saugomą medžiagą, susijusią su Oginskiais, duos rezultatų ir šių kunigaikščių bei jų dvaro istorija Plungėje praturtės naujais duomenimis. Skirdama stipendija, komisija atsižvelgė ir į tai, kad plungiškė istorijos mokslų daktarė bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu, todėl galės nemokamai naudotis instituto disponuojama tyrimų baze.
Kaip sakė J. Skurdauskienė, mūsų šalies archyvai istorikų, kurie domėjosi Oginskiais, jau yra daugiau mažiau peržiūrėti, naujos informacijos ji tikisi rasti Lietuvos istorikų mažai tyrinėtuose Varšuvos ir Minsko archyvuose.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...