Paroda lietuviško žodžio saugotojams

Kasmet, kovo 16-ąją, minime Knygnešio dieną, žymiojo Jurgio Bielinio, sukūrusio ištisą lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą, gimtuves. Šią dieną pagerbiame tuos lietuvių kalbos sergėtojus, kurie, grasinami ir persekiojami, gimtąjį žodį apgynė slėpdami jį po sermėgų skvernais. Ar galėjo caro valdžia, po 1863-1864 metų sukilimo uždraudusi lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis, pagalvoti, kad lietuviai to uždrausto vaisiaus neatsisakys, priešingai – į kovą už lietuvišką žodį, už savo tapatybės išsaugojimą stos didžiulė knygnešių armija. Tiktai jų, daugiausia – valstiečių, dėka lietuvių kalba ir toliau skambėjo kiekvienoje gryčioje, tik šių savo tautai atsidavusių žmonių pastangomis keturiasdešimt metų marinta gimtoji kalba nebuvo pamiršta ir neatsidūrė podukros vietoje.



Ne veltui 2004 metais UNESCO knygnešystę, kartais dar vadinamą lietuviško žodžio kontrabanda, įvertino kaip unikalią – niekur pasaulyje neturinčią atitikmenų. Tiktai mūsų knygnešiai, kurių skaičiuojama apie 2000, negalėdami lietuviškos spaudos gauti savoje šalyje, ją slapta pargabendavo iš Prūsijos, Mažosios Lietuvos, ji mus pasiekdavo net spausdinta Amerikoje. Spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 0,93, o Mažojoje Lietuvoje – 13 išleistų knygų. Prisimenant šį laikotarpį, kai lietuviška knyga buvo užginta, bet ne prarasta, į parodą „Knygnešių gadynė (1864-1904)“ kvietė ir vis dar kviečia Plungės viešoji biblioteka. Ją parengė dailininkė Kristina Paulauskaitė ir vyr. bibliografė Otilija Juozapaitienė.
Kaip „Žemaičiui“ pasakojo O. Juozapaitienė, parodoje eksponuojamos knygos yra iš Plungės viešosios bibliotekos fondų bei paskolintos kolekcininkų Vytauto Eiduko ir Bronislovo Pociaus. Nors paroda yra labiau skirta mokiniams, kurie apžiūrėti eksponuojamos medžiagos apie spaudos draudimo metus, Plungės knygnešių nuotraukų, gimtojo žodžio sergėtojų neštų ir pirmųjų lietuviškų knygų, išspausdintų tuoj po spaudos draudimo panaikinimo, o taip pat ir kontrafakcinių leidinių (tyčia klaidingai nurodoma leidimo data ir vieta, kartais ir autorius, norint suklaidinti) pamokų metu užsuka su lietuvių kalbos, istorijos ar net tikybos mokytojais, parodą mielai lanko ir mokyklą jau seniai baigę skaitytojai.
Visiems jiems plačiau apie parodą papasakoja O. Juozapaitienė. O mokiniams tokie praktiniai užsiėmimai, kai jie gali apie knygnešystę, spaudos draudimą ne tik perskaityti vadovėliuose, bet ir pavartyti jau sudilusius, iš knygnešių laikų mus pasiekusius leidinius, pabandyti perskaityti graždanka (lietuviškas tekstas atspausdintas rusiškais rašmenimis) parašytą tekstą, žemėlapyje akimis pabėgioti po pagrindines knygnešių veiklos vietas ir šitaip iš arčiau prisiliesti prie lietuviško žodžio istorijos, yra itin naudingi.
Parodoje galima pamatyti nuotraukų ir iš Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus, įkūrusio pirmąją knygnešių organizaciją, gyvenimo, paskaityti apie spaudos draudimo laikotarpiu rašusius autorius, tokius kaip A. Baranauskas, V. Kudirka, A. Tatarė ir kitus, sužinoti ir apie mūsų krašto, Plungės, knygnešius – J. Grušį bei V. Jušką. Jų prisiminimai Atgimimo metais buvo surinkti ir mašinėlė atspausdinti Povilo Grigolos. Supažindinama ir su mūsų krašto daraktoriais (spaudos draudimo laikais slapta vaikus mokiusiais mokytojais) – M. Bankaite, P. Vyšniausku, A. Končiaus šeima, su Plungės rajono knygnešių centrais, kurie buvo įsikūrę Kuliuose, Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose ir, žinoma, Plungėje. Įdomu tai, kad Plungės knygnešiams talkino ir kunigaikštis M. Oginskis.
Daugiausiai parodoje eksponuojamų leidinių – religinio pobūdžio, bet yra knygų ir apie botaniką, geografinių.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...