Pasakojo apie gyvo žodžio galią

Praėjusį šeštadienį Plungės viešojoje bibliotekoje vyko filosofinio džiazo popietė su folkloro elementais, kurios metu buvo kalbama tema „Gyvoji kalba kaip kokybiška prasmės atpažinimo komunikacija“. Apie gyvo žodžio galią susirinkusiesiems pasakojo žemaitis Jonas Srėbalius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto filosofijos lektorius. O kuliškių etnografinis ansamblis „Vaisgamta“ susitikimą praturtino liaudiškomis dainomis.



Iš Kulių miestelio kilęs lektorius, žinomas kaip tradicinės kultūros puoselėtojas, popietės dalyviams paaiškino, jog sąvoka „filosofinis džiazas“ reiškia komunikaciją, skirtą atpažinti vaizdų ir jausmų, kalbos ir muzikos prasmę. J. Srėbaliaus teigimu, pasakytas žodis turi ne tik atspindėti tam tikrą daiktą, bet ir kelti jausmus, o tai padaryti gali tik gyvas žodis.
Jo gyvumą rodo artumas šnekamajai kalbai. Vadinasi, mes, žemaičiai, norėdami bendrauti gyvai, privalome kalbėti tarmiškai, vengti tautos gyvastį užmarštin skandinančios bendrinės kalbos. „Jei žmogus užsimanė žemaitišką žodį sulietuvinti, vadinasi, jo galvoje – krizė, mat toks noras kenkia kalbos gyvumui“, – kalbėjo gimtąją žemaičių tarmę puoselėjantis J. Srėbalius.
Pagarbą gimtajai tarmei jaučia ir „Vaisgamtos“ ansamblio nariai, todėl jų dainos – vien tik žemaitiškos. Ne viena jų praėjusį šeštadienį nuskambėjo ir Viešosios bibliotekos skaitykloje. Muzikiniais gebėjimais susirinkusiuosius pradžiugino ir pats lektorius. Pasirodo, J. Srėbalius gerai įvaldęs dūdmaišį. Jo skleidžiamą garsą jis vadina Dievo balsu, veikiančiu žmogaus jausmus.
Filosofinių pasvarstymų kupiname susitikime dalyvavo ir plungiškis pedagogas Juozas Milašius. Jis svečius pamalonino žemaitiškomis dainomis, lydimomis nuostabaus gitaros stygų skambesio.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...