Su svetimtaučiais susikalbėdavo akimis

Žemaitį iš Laukuvos – Vaidotą Digaitį – žino ne tik Lietuvos, bet ir už jos ribų gyvenantys žmonės. Jiems laukuviškis pažįstamas kaip raitelis, žemaitukais apjojęs aplink Baltijos jūrą. Per pusmetį trukusį žygį garsiajam žemaičiui ir jo bendražygiams – žirgams Kedrui ir Cekliui – teko įveikti net 6000 kilometrų. Ir nors nuo tos dienos, kai grįžo Žemaitijon pas jo išsiilgusius artimuosius, praėjo net keli mėnesiai,
V. Digaitis – vis dar kupinas įspūdžių. Jo atmintyje gyva kiekviena kelionės detalė, rodos, lyg viskas būtų vykę vakar. Patirtais išgyvenimais laukuviškis pasidalijo ir su plungiškiais, susirinkusiais į Plungės viešąją biblioteką.



Sakoma, jog mes, žemaičiai, nepasižymime punktualumu, kad vėluoti mums – įprasta. Kaip kitiems pasirodysiu pirmas atidūmęs – pamąstome dažnas. Tačiau tąkart, kuomet laukė įdomus susitikimas ir pašnekesys su garsiuoju Žemaitijos raiteliu V. Digaičiu, vėluojančiųjų nebuvo. Į bibliotekos skaityklą žmonės gausiai susirinko dar likus daug laiko iki susitikimo. Ir ne veltui, mat turėjo galimybę ne tik pasigėrėti svečių kraštų gamta, užfiksuota nuotraukose, bet ir filmuotoje medžiagoje pamatyti, kaip šiltai žmonės priėmė nakvynės pas juos paprašyti užklydusį raitelį.
Prieš prasidedant „kelionei“ aplink Baltijos jūrą, Diana Gendvilienė – Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyriaus „Gondinga“ narė – trumpai pristatė vakaro svečią. Pasak jos, pomėgis žirgams – tik viena V. Digaičio asmenybės pusė. Moters teigimu, jis – ne tik šeima besirūpinantis verslininkas, bet ir senovės baltų kultūros, aviacijos ir žirgininkystės mėgėjas.
Po tokių žodžių laukuviškis nebesuko galvos, kaip save pristatyti susirinkusiems žmonėms, ir susitikimo tikslas buvo ne save pristatyti. Norėta pasidalinti kelionėje patirtais įspūdžiais, pamatytų vietovių, sutiktų žmonių nuotraukomis, papasakoti apie kelionėje įveiktus sunkumus.
Pats raitelis šį žygį pavadino „kelione per žmones“.
V. Digaičio teigimu, jei jis būtų turėjęs su savimi palapinę ar miegmaišį, būtų parsivežęs tik dešimtadalį įspūdžių, mat nakvodamas pas atsitiktinius žmones pažino to krašto tradicijas, pamatė jų kasdienybę.
„Žygyje pajutau, kad gyvenimas eina tiesiąja, o ne ratu, kaip įprasta“, – kalbėjo vyras. Kiekviena diena, anot laukuviškio, dovanojusi vis naujų potyrių, o įveikti sunkumai ugdę ne tik jo, bet ir žirgų stiprybę. Lopaičiuose vykusiose V. Digaičio sutiktuvėse žygeivis daugiausia pasakojo apie apjotus kraštus, o šįkart akcentavo patirtus įspūdžius.
Pasak raitelio, jis tiek daug visko patyrė, kad viskam papasakoti reikėtų atskiro susitikimo. Vis dėlto kelionėje, kuriai ruošėsi pusantrų metų, labiausiai įsiminė pažintis su švedų pastoriumi ir jo šeima. Ir ateityje raitelis planuoja su juo susitikti. Susirinkusieji vienas po kito klausinėjo, kokia kalba jis bendravo su sutiktaisiais. Kiek susimąstęs, V. Digaitės atsakė: „Akių kalba, kuriai nereikia žodžių – viskas atsispindi akyse“.
Rodydamas nufilmuotą medžiagą, vyras nuo vieno nuotykio „šokinėjo“ prie kito, rodos, bijojo praleisti kažką svarbaus. Tačiau tam, ką tą vakarą pamatė susitikimo dalyviai, papildomų žodžių ir nereikėjo. Vieni stebėjosi gamta, kiti – šiltu ir paprastu svetimtaučių bendravimu.
Žmonės rūpėjo sužinoti, kaip raitelis ruošėsi šiam žygiui. Šis pasakojo studijavęs žemėlapius, ieškojęs gero balno, „batų“ žirgams, mokęsis kaustymo, kalbų, kurių taip ir neišmoko ir kurių jam nė neprireikė…

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...