Minėjo Pasaulinę kultūros dieną

Balandžio 15-oji – ypatinga diena viso pasaulio kultūros srityje dirbantiems žmonėms, mat tądien jie mini profesinę šventę – Pasaulinę kultūros dieną. Šiemet įvairių tautų kultūros darbuotojai ją šventė jau 78-ąjį kartą. Į Lietuvą Kultūros dienai skirti renginiai įžengė gerokai vėliau – 2006-aisias, kai Seimas oficialiai įteisino balandžio 5-ąją kaip Kultūros dieną. Tiesa, rietaviškiai šią dieną paminėjo užpraėjusį pirmadienį, o plungiškiai, kaip ir dera tikriems žemaičiams, kiek vėluodami – balandžio 17-ąją.



Kultūros dienos ištakos
Klaidžiodami šios gražios ir prasmingos šventės istorija, sužinojome, jog Tarptautinės kultūros dienos gija megztis pradėjo dar 1935-ųjų balandžio 15-ąją, kai Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas drauge su dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovais pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Raginant visus saugoti bei rūpintis žmonijos kultūros vertybėmis, ši diena pavadinta Pasauline kultūros diena.
Minėtos sutarties iniciatorius – rusų mąstytojas Nikolajus Rerichas. Keliaudamas po įvairias pasaulio šalis jis pastebėjo, jog ne tik svečių šalių gamta verčia žmogų aikčioti, bet ir daugybė gražių meno paminklų, kuriuos būtina saugoti.
Kultūros diena Rietave
Gana neįprastai šią dieną paminėjo Rietavo krašto kultūros darbuotojai, kurie, nešini kėdėmis, iš Kultūros centro vienas po kito rinkosi į Laisvės aikštę. Paspaudę vieni kitiems rankas, ratu susidėliojo atsineštas kėdes ir sėdo maloniam pašnekesiui.
Susirinkusieji diskutavo, kaip pagerinti Rietavo savivaldybės žmonių kultūrinį gyvenimą, svarstė, kokia veikla sudomintų nuo kultūros bei meno nutolusius rietaviškius. Kiekvienas turėjo galimybę pasidalinti naujomis idėjomis ir sumanymais, kaip išspręsti problemas, susijusias su kultūrine veikla.
Ypač daug kalbėta apie artėjantį Mykolo Kleopo Oginskio 250-ies metų jubiliejų, diskutuota, kaip kuo įsimintiniau pažymėti kompozitoriaus gimimo sukaktį. Šią dieną rietaviškiai įprasmino prie Savivaldybės pastato iškeldami Pasaulinės kultūros dienos simbolį – Taikos vėliavą.
Būrėsi plungiškiai kultūros gerbėjai
Plungiškiai Kultūros dienai skyrė visą praėjusį trečiadienį. Nuo pat ankstyvo ryto duris atvėręs Kultūros centras kvietė aplankyti parodą, kurioje lankytojų dėmesio laukė meno kolektyvų laimėjimai, akimirkos, užfiksuotos įvairių renginių metu. Mūsų krašto kultūros darbuotojai nepamiršo ir mažųjų kultūros mėgėjų – pasiūlė jiems ekskursiją, kurios metu vaikai turėjo galimybę iššniukštinėti jiems rūpimus Kultūros centro kampelius.
Vakarop plungiškiai galėjo apsilankyti atvirose Kultūros centro meno kolektyvų repeticijose, kurios atskleidė, kiek kultūros ir meno žmogui reikia įdėti pastangų, kad galėtų užlipti į sceną su jau „sustyguotu“ pasirodymu.
Pagrindiniu Kultūros dienos akcentu Plungėje tapo vakare kamerinėje salėje vykęs rajono kultūros centrų darbuotojų susitikimas. Jo pradžią papuošė kamerinio choro, vadovaujamo Alfonso Vildžiūno, koncertas, skirtas profesinę šventę minintiems kultūros žmonėms.
Pasveikinti Plungę garsinančių kūrėjų atėjo ir mero patarėjai Julius Nekrašas bei Daina Martišienė. Dėkodami už ilgametį darbą bei aktyvią kultūrinę veiklą, valdžios atstovai padėkos raštais apdovanojo Kultūros centro direktorių Romą Matulį, meno vadovę Iloną Baltikauskaitę, akomponiatorių Kazį Budginą, dailininkę scenografę Lijaną Noreikienę, Kulių kultūros centro meno vadovę Giedrutę Idzelienę, Stalgėnų filialo meno vadovę Algimantą Motužienę, Narvaičių filialo vadovę Danutę Šatkuvienę bei Šateikių kultūros centro meno vadovę Laimą Domarkienę.
Padėkos raštai iš R. Matulio rankų įteikti ir Plungės žiniasklaidos atstovams. Pasak direktoriaus, tik jų dėka rajono žmonės sužino, kas vyksta mūsų krašto kultūriniame gyvenime.
R. Matulis džiaugėsi, kad plungiškiai itin aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje, didžiavosi Plungę garsinančiais kolektyvais. Vėliau kultūros įstaigų darbuotojai dalijosi savo patirtimi, diskutavo įvairiomis kultūrinėmis temomis.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...