„Beprasmiška poeto klausti, iš kur atsiranda jo eilės“

Nors plungiškiai didžiuojasi galėdami džiazo muzikantą, saksofonininką Petrą Vyšniauską vadinti kraštiečiu ir miesto garbės piliečiu, išgirsti šio virtuozo muziką Plungėje tenka ne dažnai. Viena tų retų galimybių pasitaikė praėjusį šeštadienį Plungės viešojoje bibliotekoje, kur susipynė P. Vyšniausko saksofono garsai bei poeto Vlado Braziūno eilių skambesys. Šiuo susitikimu pradėti Nacionalinės bibliotekų savaitės Plungėje renginiai.


Pristatydama Tarmių metams skirtą renginį bibliotekos direktorė Violeta Skierienė gausiai susirinkusiems poezijos ir muzikos gerbėjams papasakojo, kad mintis į Plungę pasikviesti Pasvalio krašto poetą gimė Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininkui Gintautui Černeckiui. Šiai idėjai įgyvendinti prireikė metų. Su Plungėje pirmą kartą viešėjusiu poetu, fotografu ir vertėju V. Braziūnu atvyko ir jo žmona, mokslų daktarė Alma Braziūnienė, V. Braziūno poezijos tyrinėtojas, kalbininkas Skirmantas Valentas ir minėtasis saksofonininkas P. Vyšniauskas.
Pastarasis, kaip užsiminė V. Skierienė, yra prisipažinęs galintis akompanuoti tik kelių poetų kūriniams, V. Braziūnas – vienas iš jų. Apie ypatingą poeto eilių skambesį, žodžių žaismą renginyje kalbėjo ir V. Braziūno poeziją pristatęs S. Valentas. Jis sakė nuolat iš naujo atrandąs daugybę kartų skaitytus šio poeto eilėraščius, vis nustembąs išsiaiškinęs naujas poeto vartojamų žodžių reikšmes, išgirdęs naujus sąskambius. „Jei reikėtų keltis į negyvenamą salą, pasiimčiau 10 poezijos knygų. Visam gyvenimui užtektų. Ir vis tiek, esu tikras, nepajėgčiau iki galo jų perprasti“, – kalbėjo S. Valentas.
Kalbininkas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į V. Braziūno poezijos daugiakalbiškumą (pasak jo, Dievas leido poetams vienu metu kalbėti keliomis kalbomis), senųjų kalbos formų aktualizavimą. Anot S. Valento, net ir nesuprantant kai kurių žodžių prasmės, nesunku suvokti eilėraščio prasmę, pagauti jo nuotaiką.
Pats V. Braziūnas nebuvo linkęs kalbėti apie savo kūrybą. Gal dėl to, jog, kaip užsiminė S. Valentas, beprasmiška poeto klausti, iš kur atsiranda jo eilės. „Tai mes, skaitytojai, nagrinėjame tas eilutes ir spėliojame – gal čia taip ar anaip… O poetas tikriausiai pasakytų, jog pirma gimsta ritmas, tada balsiai ir po jų – priebalsiai“, – kalbėjo S. Valentas.
Šitaip vaizdžiai pristatęs V. Braziūno poeziją ir dar labiau sužadinęs susirinkusiųjų smalsumą kalbininkas vietą užleido pačiam poetui, kuris be jokios įžangos į publiką prabilo savo eilėmis. Tą popietę laikrodinėje-oranžerijoje skambėjusių eilių ritmiką dar labiau paryškino P. Vyšniausko saksofono improvizacijos. Pasak V. Skierienės, džiazo muzikantas į biblioteką apsižiūrėti buvo atvykęs dar iš vakaro. Apėjo visus skaityklos kampus ir išsirinko tą, kuriame geriausiai atsiskleidžia jo instrumento garsinės savybės. Ir per visą renginį užburianti saksofono muzika klausytojų ausis glostė iš muzikanto išsirinkto tolimiausio skaityklos kampo.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai susirinkusieji buvo pakviesti pakilti į trečiajame aukšte esančią salę, kurios sienas puošia V. Braziūno fotografijose užfiksuoti žymių žmonių, menininkų portretai. Kartą, žurnalisto paklaustas, ar jau visiškai paskendo literatūros jūroje, poetas šmaikščiai atsakė: „Plaukdamas per šią audringą jūrą, dar kartais priveikiu išlaikyti iškeltą ranką ir nesušlapint fotoaparato.“ Plungiškiams V. Braziūnas pasakojo specialiai fotosesijų nerengiąs, tiesiog kartais kyla noras įamžinti savo bičiulius, besišypsančius ar susimąsčiusius – tokius, kokie jie yra kasdienybėje, o ne prieš fotoaparato objektyvą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...