Jubiliejinė spaudos atgavimo sukaktis

Nemažai istorinių datų, išmoktų dar mokyklos suole, per laiką pamirštame. Tačiau yra tokių, kurios atmintin turėtų įsirėžti kiekvienam lietuviui, tokių, kurių nežinoti ir neminėti būtų ne tik gėda, bet ir nepagarba šiandien laisvai savo gimtąja kalba rašančiai, kalbančiai ir kuriančiai tautai. Viena tokių – 1904 m. gegužės 7 d., kai buvo panaikintas po 1863-1864 m. sukilimo Rusijos caro įvestas lietuviškos spaudos draudimas. Nuo to laiko, kai lietuviškas žodis atsikratė pančių, praėjo lygiai 110 metų. Šiandien galime didžiuotis, kad keturis dešimtmečius trypta lietuvių kalba išliko, jog tautiečiai nesileido, kad jiems būtų primesta svetima kalba, kultūra ar net religija. Ši spaudos atgavimo jubiliejinė sukaktis gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – paminėta Godelių kaime, rašytojos Žemaitės tėviškėje įsikūrusiame Žemaitės memorialiniame muziejuje. Čia minėtai sukakčiai neabejingus žmones sukvietė Plungės žemaičių dailės muziejus ir Suaugusiųjų švietimo centras. Buvo surengtas seminaras „Knygnešystė – nesenstanti tradicija“, veikė paroda „Spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904) leidiniai“.



Knygos nepakeis nei kompiuteris, nei mobilieji telefonai
„Ši data šiandien minima nuo pat mūsų sostinės Vilniaus iki pačių kukliausių muziejų ir kultūros įstaigų visuose Lietuvos pakraščiuose“, – sveikindama į renginį susirinkusius lietuvių kalbos ir kultūros sergėtojus kalbėjo jį vedusi Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokslų daktarė Jolanta Skurdauskienė. Prie sveikinimų prisidėjo ir to paties muziejaus direktorius Alvidas Bakanuskas, kuris sakė, kad prieš porą metų, atidarant atnaujintą muziejų Bukantėje, pažadėjęs šioje vietoje kalbėti tik žemaitiškai, todėl atsiprašė tų, kurie jo šnektos nesupras. „Spauda, knyga nėra žaidimo objektas. Tai – mokslo ir žinių šaltinis. Buvo laikas, kai Lietuvoje nebuvo prieinamas lietuviškas žodis. Noriu pasveikint, kad šiandien mes čiupinėjam knygą, skaitom ją, kad šiandien galim šnekėtis ir žemaitiškai“, – į seminaro dalyvius kreipėsi direktorius. Tarti žodį buvo pakviesta ir su Žemaičių dailės muziejumi bendradarbiaujančio Suaugusiųjų švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Laima Galvanauskienė. Ji ragino puoselėti kalbą ir tradicijas, perduoti jas savo vaikams, nes knygos, kad ir šiame nuolat tobulėjančių technologijų amžiuje, nepakeis nei kompiuteris, nei mobilieji telefonai.
Plungės rajonas – išskirtinis
Po sveikinimų pereita prie trijų pranešimų. Tačiau prieš tai J. Skurdauskienė pristatė į Bukantę kartu su kitais paminėti lietuviams ypač svarbų spaudos atgavimo jubiliejų atvykusius svečius – dr. Olgą Mastianicą iš Lietuvos istorijos instituto bei iš ten pat su gražia kompanija atvykusį dr. Dangirą Mačiulį. Jie Žemaitės memorialiniame muziejuje lankėsi pirmą kartą.
Pasak J. Skurdauskienės, surengti seminarą paskatino klausimas: ar lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis buvo beveik pusę amžiaus trukęs lietuvių kultūros nuopolis ir sąstingis, ar labiau jaunos kultūros grūdinimasis? Istorijos mokslų daktarės teigimu, pasipriešinimu rusifikacijai Plungės rajonas išsiskyrė iš kitų Lietuvos rajonų tuo, kad čia uždraustas lietuviškas knygas gabeno, padėjo platinti, slėpė ne tik paprasti kaimų ir miestelių žmonės, bet ir kunigai, rašytojai, didikai, kiti aukštos kilmės asmenys. Tai lietuvių visuomenėje pasitaikydavo itin retai. Susitelkusios Lietuvos dėka kelio lietuviškos spaudos leidybai, įvežimui ir platinimui rusams užkirsti nepavyko. Tokie draudimai tik suartino tautą, paliudydami lietuvių kultūros gyvybingumą, gimtosios kalbos bei rašto reikalingumą. Rusai, uždraudę lietuviškai rašyti lotyniškais rašmenimis ir įvedę vadinamąją graždanką – rusiškus rašmenis, tikėjosi, kad lietuviai pamažu savo kalbą, o su ja ir papročius bei kultūrą, pamirš, tačiau klydo. Prasidėjo tyli kova už lietuvišką žodį. Jį po savo sermėgomis vien Plungės rajone bandė išsaugoti beveik šimtas knygnešių.
Bajorų vaidmuo
Pranešimą „Nuo „Aušros“ iki „Litwos“: lietuvių nacionalizmo programa ir bajorija“ spaudos atgavimo jubiliejaus proga surengtam seminarui parengusi dr. O. Mastianica bandė paaiškinti, kodėl tik maža dalis bajorijos įsitraukė į lietuvių nacionalistinį judėjimą. Pasak jos, viena priežasčių ta, kad lietuviškojo nacionalizmo programa tautos pagrindu laikė lietuvių kalbą išsaugojusius valstiečius bei inteligentiją. Ilgainiui suprasta, kad tauta, išlaikydama tik kalbą, neišliks. Reikia ir stiprios ekonomikos. Todėl buvo laikytasi ir kitos idėjos, kuria remiantis manyta, jog reikėtų veikti pagal du scenarijus: arba atriboti tautinę bendruomenę nuo kitakalbės bajorijos, arba tą bajoriją sugrąžinti į tautinę bendruomenę. Tam net buvo numatyta būdų, vienas jų – bajorijos „atlietuvinimas“ jai susigiminiuojant su valstiečiais. Šios ir kitos idėjos atsispindėjo tuo metu leistuose laikraščiuose „Aušra“ ir „Litwa“. Pastarasis buvo sumanytas kaip poveikio bajorijai, kuri manė, kad lenkų kalba – būdas išsiskirti iš kitų, priemonė. Tačiau „Litwa“ kasmet prenumeravo tik 25 bajoriškos kilmės asmenys, todėl ar skelbtos idėjos pasklido plačiau, lieka neaišku.
Lituanistiniame judėjime dalyvavo ir Oginskiai
Po dr. O. Mastianicos pasisakiusi dr. J. Skurdauskienė skaitė pranešimą „Didikų Oginskių lituanistinė veikla XIX-XX a.“ Ji akcentavo: nors bajorija tuomet buvo traktuojama kaip atplyšusi lietuvių tautos šaka, į Žemaitijos lituanistinio judėjimo sąjūdį buvo įsitraukę ir didikų – Zubovai, Tiškevičiai ir Oginskiai. Pasak J. Skurdauskienės, Oginskiai išsiskyrė tuo, jog prie sąjūdžio prisidėjo ne pavieniai giminės asmenys, kaip kitais atvejais, o net keli jos atstovai. Be to, filantropai Oginskiai, gerai žinomi ir kaip menų mecenatai, garsėję socialine veikla ir diegiamomis technikos naujovėmis, tokią veiklą pradėjo anksčiau už kitus paminėtus didikus – jau XIX a. pradžioje. Prie lituanistinio judėjimo prisidėjo Rietavo dvaro savininkas Irenėjus Oginskis, jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas Oginskiai: remtas švietimas, lietuviška kultūra, knygų leidyba, su tuo susiję žmonės, steigtos mokyklos, rūpintasi spaudos platinimu. Tačiau vis dėlto didžioji Oginskių lituanistinės veiklos dalis buvo orientuota į valstiečius. Su bajorais, dvaro tarnautojais, muzikos mokyklos mokiniais bei kitais jie bendravo lenkiškai.
Knygnešių atminimo įamžinimas
Kita Žemaičių dailės muziejaus darbuotoja Dalia Šimkutė papasakojo, kad knygnešių atminimas Plungės rajone įamžintas gyvenviečių, gatvių pavadinimuose, atminimo lentose, memorialiniuose paminkluose. Antai Žemaičių Kalvarijoje išlikęs namas, kuriame gyveno ir dirbo knygnešė, daraktorė Emilija Pocaitė. Jos atminimą saugo prie šio namo prikalta medžio drožėjo A. Vaškio išdrožta atminimo lenta. O prie miestelio mokyklos pastatytas skulptoriaus V. Ulevičiaus stogastulpis primena apie kitą knygnešį – V. Jušką. Šiam žodžio sergėtojui atminti Žemaičių Kalvarijos kapinėse pastatytas ir memorialinis paminklas, kuris yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Knygnešio atminimą kapinėse saugo ir A. Vaškio sukurtas medinis antkapinis paminklas-koplytstulpis. Į šį registrą pateko ir Kulių kapinėse palaidotam knygnešiui Juozui Grušui bei jo žmonai Ievai ir sukilėlių vadui Antanui Vaišvilai skirtas stogastulpis, sukurtas skulptoriaus Ipolito Užkurnio.
Priešais Vilkų kaimo sodybą, kurioje knygnešiai apsistodavo pailsėti, slėpdavo knygas, Algirdas ir Emilija Mikulskiai pastatė stogastulpį. Plungės senosiose kapinėse palaidotos knygnešės ir daraktorės Magdalenos Bonkutės atminimą saugo Jono Kuodžio sukurtas paminklas-koplystulpis. Kitas šio autoriaus išdrožtas antkapinis paminklas skirtas čia palaidotai knygnešei Rozalijai Lukošiūtei atminti.
Gražiai įprasmintas ir Kuliuose vikaru buvusio rašytojo, draudžiamos spaudos platintojo (klebonijoje buvo įrengęs draudžiamų lietuviškų knygų slėptuvę) Juozo Tumo-Vaižganto atminimas: 1973 m. prie pastato buvo pritvirtinta memorialinė lentelė, kurioje pažymėta, kad čia gyveno J. Tumas-Vaižgantas, vėliau bažnyčios šventoriuje jo 120 metų gimimo sukakčiai pažymėti pastatyta skulptoriaus V. Stumbro medinė skulptūra. Netoli Kulių, prie tvenkinio, 1989 m. kunigo garbei pasodinta šimtas ąžuoliukų. Praėjus penkeriems metams pasodinta dar 125 medeliai bei pastatytas paminklinis akmuo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...