„Noriu mokyti, nes man sekasi“

„Noriu mokyti, nes man sekasi“Kiekvienas sekmadienis į Alsėdžių bažnyčią susirenkantiems miestelio gyventojams – tarsi šventė. Žmonės ten ateina ne tik pabūti su Dievu, pasimelsti, bet ir pasiklausyti devyniolikmetės Deimantės Brazdeikytės vadovaujamo jaunimo choro giesmių. Kai didesnių švenčių proga mergina sugalvoja įvairesnę programą ir, pavyzdžiui, bažnyčios erdves pripildo gitaros, būgno, smuiko garsai bei choristų balsai, klausytojai net prašo pakartoti – lyg per kokį koncertą. „Atvažiuokit ir jūs kada paklausyti, rezervuosim vietas, nes jos būna užimtos“, – juokdamasi pakvietė žurnalistus Deimantė.



Vadovauja
bažnyčios chorui

Plungės M. Oginskio meno mokykloje solinį dainavimą baigusi mergina savo ateitį sieja vien su muzika. „Kad daugiau nieko ir nemoku… Jei imsiuosi siūti, galiu šleivai pasiūt, kitkas man irgi nelimpa, – teigia būsima studentė. – Labai džiaugiuosi, jog studijuosiu muzikos pedagogiką Klaipėdos universitete.“
Deimantei, kuriai dainuojant paklūsta net ir aukštos natos, kuri skambina gitara, pianinu, kanklėmis, groja vargonais, dar paauglei gydytojai sakė dainavimą visam laikui pamiršt, mat dvylikametei buvo problemų su balsu… Nuo vaikystės muzika gyvenančiai Deimantei toks jų „nuosprendis“ vėrė širdį – užaugusi bažnyčioje, prie vargonų, kuriais daugelį metų grojo, o dabar ir vėl ėmėsi groti jos mama Jolanta, kasryt nubundanti su daina, muzikali paauglė ne-įsivaizdavo, kaip galės be dainavimo gyventi. Tačiau palaipsniui viskas susitvarkė ir dabar alsėdiškė jau trejus metus vadovauja bažnyčioje pačios suburtam merginų chorui, dainuoja įvairiose šventėse ir dažnai jose pelno aukštus įvertinimus. Lietuvos šaulių sąjungos meno saviveiklos kolektyvų apžiūroj sudainavusi graudžią partizanų dainą „Gal pavargai“ Deimantė pelnė pirmąją vietą, II Žemaitijos krašto vaikų ir moksleivių konkurse-festivalyje „Skambioji daina 2005“ tapo laureate, devintoje klasėje buvo apdovanota ir už aktyvią koncertinę veiklą Alsėdžiuose, o šiemet „Bravo mokiniai 2012“ apdovanojimuose Plungėje „Bravo geltonas“ (apdovanoti aktyvistai) nominacijoje Deimantė kartu su dar vienu mokiniu buvo paskelbta nugalėtoja.
„Netyčia laimėjau.Tiesiog pasisekė… – kuklinasi Deimantė. –
Apskritai esu gimusi laimingą dieną. Jau ne vieną kartą taip sutapo, jog apdovanojimus gavau per savo gimtadienį – balandžio 16-ąją.“ Tačiau anokia čia sėkmė –
juk be Deimantės neapsieina nė vienas mokyklos renginys. Ji renginius ir veda, ir kaip atlikėja pati dalyvauja. Ir ne tik mokyklos, bet ir miestelio renginiuose. O scenoje jaučiasi lyg žuvis vandeny. „Jaudulys visada būna prieš išeinant į sceną, bet vos tik joje pasirodau, jis dingsta. Scenoje jaučiuosi kaip namuose“, –
teigia ji.

Kvietė studijuoti vargonų specialybę

Mergina ne kartą buvo pastebėta ir autoritetingų žmonių –
po minėto Šaulių sąjungos surengto konkurso viena dėstytoja ją labai gyrusi. „Lauksiu tavęs Kaune arba Vilniuje“, – kvietė muzikos buvusioje arba dabartinėje Lietuvos sostinėje mokytis Deimantę. O neseniai gabi mergina sulaukė ir skambučio iš Vilniaus muzikos ir teatro akademijos studijuoti vargonus, bet… ne ta specialybė, jai prie širdies arčiau dainavimas. „Pianistė iš manęs nekokia“, – juokiasi Deimantė.
Alsėdiškė muzikalumą, matyt, bus paveldėjusi. Muzikantas buvo jos senelis iš mamos pusės, akordeonu grodavo prosenelis, o ir mama nuo penktos klasės bažnyčioje giedojo, iš klausos vargonais groja. Pati Deimantė jais groti pirmiausia išmoko iš mamos, tačiau baigusi Meno mokyklą, kurioje pianinas buvo privalomas, pramoko daugiau ir dabar net mamą kai ko pamoko. Ir mažajai Deimantės sesutei Gabrielei natos nesvetimos –
ji jau lanko Meno mokyklos paruošiamąją klasę ir čirpina smuikelį. „Namuose nuo pat ryto visos trys padainuojam, – juokiasi Deimantė. –
Kaimynams kančia prie mūsų gyventi turėtų būt, bet jie nesiskundžia.“

Dainuoja ne tik kitų kurtas dainas

Deimantė ne tik atlieka kitų dainas, bet yra sukūrusi ir savų. Daugiausiai kūrė paauglystėje ir užrašų net neturėjo, todėl dabar išlikusi tik viena, pavadinimu „Vaikystė“. Kartą jos kurtą dainą net per miestelio šventė Deimantė ir choras dainavo. „Tai toks pasakiškas jausmas, –
prisimena mergina. – Tokia žvaigžde tada jaučiausi – mano dainą dainuoja kiti…“
Dažnai Deimantės balsas ir pravirkdo klausytojus. Antai, kai būdama dešimtoje klasėj su sese dainavo dvyliktokams, ne vienas ašaras braukė. Verkė daugelis ir tada, kai šiemet per paskutinį skambutį Alsėdžių vidurinėje mokykloje mergina dainavo kartu su savo mokytoju ir ilgamečiu auklėtoju Martynu Miliausku. Ašarojo ir pati Deimantė. „Ne dainavau, bet visą laiką praverkiau… Juk žinojau, kad paskutinį kartą lipu ant mokyklos scenos ir dainuosiu su į muzikos kelią mane atvedusiu mokytoju.“
Prie to, jog dabar Deimantė vadovauja chorui, nemažai yra prisidėjęs ir Alsėdžių kunigas Edgaras Petkevičius. Jis ir paskatinęs merginą ugdyti kitus. Deimantė su vadovavimu puikiai susitvarko. „Kartą ir mokyklos direktorius Leonas Mockūnas paprašė bendrabutyje gyvenančius vaikinus pamokyti giedoti. Bijojau, galvojau –
kaip reikės juos suvaldyti?.. Bet viskas ėjosi puikiai. Todėl ir noriu mokyti. Mane traukia tos giesmės, tas jaunimas… Ir laikydama motyvacinį testą, kuris reikalingas stojant į pedagogiką, pokalbio metu sakiau: „Noriu mokyti, nes man sekasi“, – prisiminė Deimantė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...