Užburianti Šateikių bažnyčios išorė slepia apgailėtiną vidų

Bažnyčios yra vienos iš iškiliausių architektūrinio paveldo objektų. O neogotikinės Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčios architektūra pasižymi ypač aukštu profesiniu lygiu. Savo sudėtingomis konstrukcijomis ji ryškiai išsiskyrė ir iki šių dienų išsiskiria Žemaitijos architektūros kontekste. Žinoma, tam didelės įtakos turėjo tai, kad jos fundatoriumi buvo garsios grafų Pliaterių giminės atstovas Pranciškus Pliateris, kuris bažnyčiai statyti negailėjo nei pastangų, nei lėšų. Be to, didinga Šateikių bažnyčia atskleidžia, kad XIX a. pabaigoje sakralinėje Žemaitijos architektūroje vis svarbesnę vietą užėmė profesionalioji kūryba, kuri palaipsniui lygiavosi į bendrą viso pasaulio kultūrą.



Šateikių bažnyčios interjeras
Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia įspūdinga ne tik fasadų architektūros sprendimais, bet ir vidaus erdvės ekspresyvumu. Svarbiausi konstrukciniai elementai ir kartu pagrindinės išraiškos priemonės čia yra kryžminiai nerviūriniai (briaunomis sustiprinti) skliautai bei juos remiantys grakštūs aštuoniabriauniai stulpai, kuriuos vainikuoja siauri lipdyti kapiteliai (dekoruotas kolonų viršus). Išilgai ir skersai navų stulpus jungia smailėjančios ramstinės arkos. Interjerą pagyvina spalvingi langų vitražai, sudėlioti iš smulkaus geometrinio ornamento su kryžiaus motyvu.
Dvelkianti prabanga, išlavinto skonio ir meistrų profesionalų sukurta bažnyčios interjero architektūra yra tarsi fonas svarbiems religiniams ir, žinoma, meniniams akcentams: trims altoriams, sakyklai, kurie yra drožinėti iš ąžuolo, puošti vertikaliomis gotikinėmis formomis, klausyklai, chorui su vargonų prospektu, puošniems architektūrinių formų stacijų rėmams.
Bažnyčios vidų naikina drėgmė
Visiems minėtiems liturginiams bažnyčios akcentams pagaminti skirtos didžiulės lėšos. Deja, šiandien bažnyčios interjeras jau ne toks, koks buvo anksčiau. Didingumu išsiskyrusią bažnyčios interjero architektūrą baigia sunaikinti pelėsis ir grybas. Iš išorės viena gražiausių Žemaitijos bažnyčių viduje yra apgailėtinos būklės. Švelniomis pastelinėmis spalvomis dažytos sienos šiandien nuo drėgmės „šviečia“ įvairiausiomis spalvomis.
Svarbiausia, kad tai nėra prabėgusių metų „palikimas“, mat Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčios klebonas Gediminas Norvilas pasakojo, kad dar statant bažnyčią padaryta broko. Šį faktą patvirtina ir istoriniai šaltiniai, kuriuose nurodoma, kad P. Pliaterio sūnus Vladislovas, nuo bažnyčios pastatymo praėjus vos penkiolikai metų, savo lėšomis ją remontavo. Tvarkymo darbams V. Pliateris išleidęs net 12 tūkst. rublių. Tai buvo labai brangus remontas, nes naujos bažnyčios pastatymas tuo metu kainuodavo iki
10 tūkst. rublių. Iš to galima spręsti, kad buvo atliekami stambūs atnaujinimo darbai. Matyt, jau tada išlindo pirmosios statybos meistrų klaidos. Gaila, bet nerasta jokių įrašų su atliktų darbų aprašymais.
Pirmieji drėgmės palikti pėdsakai minimi jau 1889 m. bažnyčios aprašymuose: „Šateikių bažnyčia puikiai atrodo ir gerai prižiūrima, tiktai vienoje pastato sienoje nuolat laikosi drėgmė.“ Dar tada pasirodžiusi drėgmė per ilgus metus įvairiausiais būdais naikino bažnyčios vidaus grožį. Jos pėdsakai matomi ir šiandien. Vos atidarius duris galima pajusti pelėsio kvapą, o žvilgsniui nesinori leisti klaidžioti vandens „išniekintomis“ sienomis.
Karo palikti pėdsakai
Per Pirmąjį pasaulinį karą Šateikių šventovė beveik nenukentėjo, išskyrus tris vokiečių išvežtus varpus, mat kovojusiems prieš caro valdžią reikėjo žaliavų, iš kurių būtų galima gaminti patrankas. Tam idealiausiai tiko bažnyčių varpai. Vėliau Varniuose buvo rasti 27 sveiki varpai, tarp kurių – ir Šateikių bažnyčios varpas, tačiau niekas bažnyčioms jų negrąžino, neva tai – karo grobis.
Dabar bažnyčios bokšte ant metalinių sijų kabo du varpai. Vienas nulietas 1777 m., o kitas – 1927 m. Bochume (Vokietija). Tai patvirtina ant pačių varpų išlieti tekstai. Beje, mažasis varpas, datuotas 1777 m., 1972 m. įtrauktas į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą.
Vargonai, kurių klavišais bėgiojo M. K. Čiurlionio pirštai
Nepaisant pelėsio pažeistų bažnyčios sienų, žvilgsnį prikausto įspūdingi vargonai, statyti XIX a. pabaigoje. Tai tie patys vargonai, kuriems skambant amžiną meilę vienas kitam prisiekė Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Dabartinis bažnyčios klebonas G. Norvilas akcentavo, kad M. K. Čiurlionis ne kartą yra lankęsis Šateikiuose ir grojęs šiuo instrumentu.
Tiksli šių vargonų pastatymo data niekur nėra minima, tačiau manoma, kad senojoje medinėje Šateikių bažnyčioje buvo kiti vargonai, o šie pastatyti jau po 1875-ųjų. Labai gaila, bet instrumento kūrėjas iki šiol nėra žinomas, tačiau įrašų šriftas ant vamzdžių ir pats užrašymo stilius sufleruoja, jog vargonus sukūrė Vokietijos ar Prūsijos meistrai.
Dabartiniai vargonai yra išlikę visiškai autentiški. Jie žavi ne tik dydžiu, bet ir neogotikiniais motyvais, kurie harmoningai įsijungia į bendrą bažnyčios interjerą. Dėl puikios bažnyčios akustikos vargonai kadaise skambėjo išraiškingai bei sodriai.
Pasak klebono G. Norvilo, dabartinė vargonų būklė prastoka. Čia vėl „padirbėjo“ drėgmė, kuri negailestingai naikina instrumentą. Tačiau visas instrumentas, anot klebono, išliko autentiškas, todėl jį ypač būtina saugoti.
Bažnyčios viltys
Apie dabartinę bažnyčios būklę daugiausia papasakojo Plungės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Vitalina Šidlauskienė. Specialistės teigimu, bažnyčiai būtinas kapitalinis remontas, tačiau Savivaldybė tam neturi lėšų. O kad atsirastų tokių kilnių žmonių kaip grafai Pliateriai…
V. Šidlauskienė pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės lėšomis maždaug prieš 13 metų atlikti stogo, bokšto tvarkymo, restauravimo darbai. Buvo apskardintas stogas, nuo sienų pašalintas pelėsis bei žaluma, sutvarkytas balkonas, restauruoti bokštų kryžiai.
2008 m. architektė-restauratorė Neringa Šarkauskaitė atliko bažnyčios vidaus polichromijos tyrimą, kuris Savivaldybei kainavo 20 tūkst. litų. Buvo parengtas techninis projektas, tačiau, užklupus ekonominei krizei, restauravimo darbai taip ir nepradėti. Bet artimiausiu metu būtina tai padaryti. Priešingu atveju, net nebeliks ką tvarkyti…
Prieš 18 metų buvo restauruoti ir dešinėje altoriaus pusėje esantys vitražai. Šis kūrinys vertingas sudėtinga, bet harmoninga konstrukcija, stilistiškai išlaikytu geometrišku piešiniu, meistrišku plono stiklo įmontavimu.
Specialistės teigimu, labai darbštus dabartinis Šateikių bažnyčios klebonas, kuris kiek įmanydamas ir pagal galimybes sutvarkė sienas, užkaišė skyles, atsiradusias ištrupėjus tinkui. Anot. V. Šidlauskienės, jei būtų lėšų, klebonas G. Norvilas nuveiktų kur kas daugiau…

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...