Paveldosaugininkai susirūpino, ar bažnyčios laikosi priešgaisrinės saugos taisyk

Po Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną nusiaubusio gaisro, padariusio milijonais skaičiuojamus nuostolius, paveldosaugininkai ėmė skambinti pavojaus varpais. Pasigirsta kalbų, kad viena iš galimų gaisro priežasčių galėjo būti vienuolyno palėpėje sukrauta vėdinimo bei kitų elektroninių prietaisų įranga. Svarbiausia, jog atnaujinamame vienuolyne buvo visos reikalingos signalizacijos, tinkamos instaliacijos, ir netgi pačios moderniausios, tačiau nebuvo prijungta prie centrinio pulto. Veikė tik garsinis signalas, o signalizacija nė nebuvo išbandyta…. Po šio įvykio Kultūros paveldo departamentas ėmėsi tikrinti, ar kitose Lietuvos bažnyčiose yra įrengtos priešgaisrinės signalizacijos sistemos ir ar jos veikia. Rengiami įstatymų pakeitimai bei rekomendacijos. Siekiama, jog lėšų bažnyčioms nepigioms priešgaisrinėms apsaugos sistemoms įsigyti būtų skiriama iš valstybės, o toliau jas prižiūrėti turėtų bažnyčių kunigai, žinoma, su parapijiečių pagalba.



Neatitinka reikalavimų

Patikra, savivaldybių administracijos direktorių įsakymais sudarius specialias komisijas, šių metų vasarį buvo atlikta ir Plungės rajono bei Rietavo savivaldybės bažnyčiose. Tikrinta, ar jose įrengtos apsauginės, priešgaisrinės signalizacijos, žaibosauga, žiūrėta, ar turima gaisro gesinimo priemonių – gesintuvų ir ar jie yra patikrinti, ar elektros instaliacija atitinka reikalavimus, ar šventovėse atlikti elektros instaliacijos, žaibosaugos elektrofizikiniai matavimai, ar paženklintos evakuacijos kryptys, nelaimės atveju padėsiančios susiorientuoti, kaip palikti patalpas. Domėtasi, ar, kilus gaisrui, prie bažnyčių jo gesinti turėtų galimybių privažiuoti gaisrininkų mašinos.Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Mykolo Pronckaus tarnybiniame pranešime teigiama, kad buvo patikrinta 17 objektų. „Patikrinimo metu nustatyta, kad trijose bažnyčiose yra įrengta ir iš dalies veikianti garsinė signalizacija, beveik visose bažnyčiose elektros instaliacija pasenusi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, žaibosaugos įrenginiai netikrinti. Pagal teisės aktų reikalavimus gaisrinių automobilių privažiavimo plotis turi būti 3,5 metro. Iš 17 objektų gaisriniai automobiliai gali privažiuoti tik prie 7 objektų“, – rašoma pranešime. Visi pažeidimai komisijų buvo užfiksuoti, surašyti apžiūros aktai bei nurodymai klebonams. „Žemaitis“ domėjosi, kaip tų nurodymų yra laikomasi.

„Darome
viską, ką galime“

Vienos iš minėtų komisijų narė, Plungės savivaldybės architektūros ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vitalina Šidlauskienė, paprašyta, „Žemaičiui“ pateikė išvadas apie bažnyčių būklę. Specialistė pabrėžė, jog mažiausiai problemų yra Žemaičių Kalvarijos švč. Mergelės Marijos apsilankymo mažojoje bazilikoje. Jos klebonas ir rektorius –
Jonas Ačas.
Bazilikoje komisija buvo pasigedusi priešgaisrinės signalizacijos, gesintuvų, nebuvo atlikti elektros instaliacijos, žaibosaugos elektrofizikiniai matavimai, nepaženklinta evakuacijos kryptis. „Dabar bazilikoje pagal Jono Pauliaus II piligriminio kelio projektą atliekami vidaus ir išorės darbai. Priešgaisrinės signalizacijos dar nėra, tačiau mes kreipėmės į Kultūros departamentą, į ministro tarnybą, kad į techninį projektą būtų įtrauktas ir priešgaisrinės signalizacijos įrengimas. Kadangi bazilika –
kultūros paveldo objektas, viską reikia derinti su specialistais. O gesintuvų turime, tiesiog, kai lankėsi komisija, mes juos buvome padėję kitur, nes, kaip minėjau, bažnyčioje atliekamas remontas, tad šiuo metu jų prie sienų tvirtinti tiesiog negalim, –
sakė J. Ačas. – Komisijos nurodymus gavome, ir viską, kas dar nebuvo padaryta, atliksime. Tiesiog yra darbų eiliškumas ir mes negalim „šokinėti“. 30 proc. projekto darbų jau padaryta. Kai bus renovuotos durys, pažymėsime ir evakuacijos kryptį.“
Paklaustas, ar jaučia darantis viską, kad apsaugotų nuo Tytuvėnų likimo baziliką, J. Ačas atsakė: „Nė vienas nesam apsaugotas nuo gamtos stichijų. Bet visais būdais stengiamės tokių nelaimių išvengti, nes sakraliniai pastatai, bažnyčios –
mūsų vertybė, mūsų paveldas. Mes, kunigai, visą širdį dedam, kad tik jį apsaugotume. Dėl to darome viską, ką galime, ir toliau darysime.“

Galėtų
prisidėti ir valstybė

Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas, Plungės parapijos klebonas Julius Meškauskas, kurio žinioj – ne tik Plungės, bet ir Kulių
šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, sakė, jog yra pasiryžęs sutvarkyti prastą pastarosios bažnyčios instaliaciją, tačiau neslėpė, jog perspektyvų bažnyčios lėšomis įsirengti priešgaisrinę signalizaciją nematąs. „Tai kainuoja didelius pinigus… Galėtų ir valstybė prisidėti lėšomis, o ne tik skambiais žodžiais. Visa rūpesčių našta užkraunama ant dvasininkų pečių. O dvasininkai bažnyčiomis rūpinasi. Prisiminkit, kiek valstybės saugomų pastatų sugriuvo ar apgriuvo… Ar bent su viena bažnyčia taip atsitiko?“ – klausė dekanas. Po komisijos patikros, kaip mus patikino J. Meškauskas, bažnyčioje patikrinti gesintuvai, atlikti reikalingi elektros instaliacijos ir žaibosaugos matavimai, atsižvelgta ir į kitas, mažiau reikšmingas, pastabas.

Nuo gaisro
pavojaus saugosi išjungdami elektrą

Tris bažnyčias – Stalgėnų
šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Žlibinų švč. mergelės Marijos krikščionių pagalbos bei Kantaučių švč. Mergelės nekaltojo prasidėjimo –
prižiūri klebonas Jonas Baginskas. Rūpintis iškart trimis Dievo namais – nemenkas uždavinys, todėl nenuostabu, jog šiokių tokių pažeidimų jose rasta.
Visose trijose, kaip nustatė komisija, nebuvo gesintuvų, reikalavimų neatitiko elektros instaliacija, nebuvo atlikti instaliacijos ir žaibosaugos elektrofizikiniai matavimai, nepaženklinta evakuacijos kryptis. Klebonas „Žemaičiui“ sakė, jog po truputį tvarkomasi: Žlibinų bažnyčioje atsirado du gesintuvai, kitur jie užsakyti, elektrofizikinius matavimus atliko elektrikai. Tačiau, nors nuo ugnį galinčio pasėti žaibo bažnyčios ir apsaugotos, žaibosauga yra, įrengti priešgaisrinės signalizacijos nė vienoje bažnyčių kol kas nenumatyta. „Dabar tokių perspektyvų nėra… Juk viena tokia priešgaisrinė signalizacija, kaip domėjausi, apie penkis tūkstančius litų kainuoja. O reikia trijų. Iš kur paimti tokius pinigus? Žinoma, kažką daryti reikės. Šiuo metu saugomės išeinant iš bažnyčios išjungdami elektrą. Ir iš kiekvienos bažnyčios išeidamas kaskart viską apžiūriu. Vos parėjęs klebonauti į bet kokią parapiją, visų pirma apžiūriu, ar elektros instaliacija tvarkinga“, – tikino J. Baginskas.

Platelių ir Beržoro bažnyčios priešgaisrinę signalizaciją turės

Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bei Platelių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiose šeimininkauja kunigas Saulius Katkus. Džiugu, jog, anot klebono, projektas abiejose bažnyčiose įrengti priešgaisrinę signalizaciją jau yra parengtas ir iki metų pabaigos jos šventovėse turėtų atsirasti. Beje, kaip sakė S. Katkus, yra pasvarstymų ir dėl elektros instaliacijos, kuri neatitinka reikalavimų, keitimo. Bet kol kas tai –
tik kalbų lygmenyje, juk visko iš karto neapžiosi. Šiose bažnyčiose nebuvo atlikti reikalingi elektros instaliacijos ir žaibosaugos elektrofizikiniai matavimai, tačiau juos rengiamasi atlikti. „Stengiamės į visas komisijos pastabas atsižvelgti, visus nurodymus įvykdyti“, – sakė netrukus į kitą parapiją iškeliamas kunigas S. Katkus.
„Iš žmonių
pinigų neatimsi“

Alsėdžių švč. Mergelės nekalto prasidėjimo bažnyčios klebonas Edgaras Petkevičius, „Žemaičio“ žurnalistų paklaustas, ar vykdomi komisijos nurodymai, ar kas nors jau padaryta, kad netvarkinga elektros instaliacija atitiktų reikalavimus, nustebo: „Pirmą kartą girdžiu tokias išvadas… Iš kur jas traukiate?“ Nustebome ir mes – komisija nurodymus davė visiems klebonams, negi Alsėdžių dvasininką pamiršo? Tačiau kunigas patikino, jog gesintuvų bažnyčioje yra tiek, kiek reikia pagal jos kvadratūrą, o ar jie ten nėra padėti vien dėl akių, ar yra patikrinti, taip ir liko neaišku… Priešgaisrinė signalizacija medinukėje Alsėdžių bažnyčioje, atrodo, greitai dar nebus įrengta. Problema ta pati, kaip ir kitur, – trūksta lėšų. „Neturime pinigų jai įrengti. Iš žmonių juk pinigų neatimsi“, – dėstė E. Petkevičius. O dėl to, jog gaisrinė mašina niekaip negalėtų pasiekti Alsėdžių šventovės, nes nėra jokio privažiavimo, klebonas sakė nieko padaryti negalįs. Juk tvoros panorėjęs neišgriausi. Alsėdžių bažnyčia – kultūros paveldas, tad dar reikėtų visą procesą ir su paveldosaugininkais derinti.

Reikalauti
visi gudrūs

Rietavo šv. arkangelo Mykolo, Spraudžio šv. apaštalo Pauliaus bei Medingėnų švč. Trejybės bažnyčias prižiūri kunigas Antanas Gutkauskas. Rietavo bažnyčioje nebuvo nei apsauginės, nei priešgaisrinės signalizacijų, varpinės bokštas neatitiko elektros instaliacijos reikalavimų, būta ir kitų mažesnių pažeidimų. Kunigas patikino, jog apsauginė signalizacija yra, tačiau ji nebuvo pajungta dėl bažnyčioje atliekamų darbų. Dabar tvarkoma ir elektros instaliacija, tiesiami nauji laidai, vėliau eilė ateis tvarkyti ir varpinę. O dėl priešgaisrinės signalizacijos… „Ją kada nors įsivesime, tik ne savo lėšomis. Juk patys vos susimokam už elektrą, prisidedam ir prie bažnyčios remonto, tad atliekamų lėšų neturime“, – guodėsi A. Gutkauskas.
Spraudžio bažnytėlės padėtis – daug prastesnė. Ten neįrengta nei priešgaisrinė, nei apsauginė signalizacijos, nėra žaibosaugos, gesintuvų, neatlikti reikalingi elektrofizikiniai matavimai, netvarkinga šildymo krosnis, nepaženklinta evakuacijos kryptis. Tačiau
A. Gutkauskas paaiškino, jog minėta krosnis nėra naudojama, o gesintuvais jau pasirūpinta, įrenginėjama nauja elektros instaliacija. O įsirengti priešgaisrinę signalizaciją, žaibosaugą bažnyčioje, kurioje per mėnesį surenkama mažai aukų, – sunkiai įmanoma. Tačiau klebonas mano, jog ugnies pašvaistės šią bažnytėlę turėtų aplenkti. „Šalia bažnyčios auga aukšti ąžuolai, tad jei žaibas trenks, pirmiausia – į medžius, o ne į bažnyčią“, – įsitikinęs A. Gutkauskas.
Medingėnų bažnyčia keliasi naujam gyvenimui – šiuo metu ji tvarkoma. Išvedžioti nauji elektros laidai, kiek vėliau galbūt ir priešgaisrine signalizacija bus pasirūpinta.
„Reikalauti visi gudrūs… Tačiau nėra taip paprasta tuos komisijos nurodymus įvykdyti. Mes darom, ką galim, kad bažnyčios nenukentėtų ir tikintiesiems jose būtų saugu“, – pabrėžė A. Gutkauskas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...