Medingėnų bažnyčia švyti iš tolo

Medingėnų bendruomenės „Medinga“ žmonės atsidžiaugti negali į savo bažnyčią bežiūrėdami. Pasviręs ir tik ant skardos vos besilaikęs kryžius šiandien – tiesus kaip tuomet, kai pirmąkart buvo iškeltas 1902-aisiais. Ši bažnyčios pastatymo data iškalta pamatų akmenyje. Tiesa, ją sunku įžiūrėti, tačiau bažnyčią remontuojantys UAB „Sauslaukio statyba“ meistrai šį įrašą rado ir rodo kiekvienam, norinčiam įsitikinti, jog bažnyčia pastatyta būtent tais metais. Švyti naujai perdažyti kupolai, baigiamas tvarkyti fasadas. Netrukus bus pakeisti visi bažnyčios langai ir durys. Net ir tie medingėniškiai, kurie į bažnyčią užsuka tik didžiųjų švenčių metu, dabar vis dažniau stabteli, kad ja pasigėrėtų.


Patys projektus rengė, patys aukojo
Medingėniškiai seniai svajojo sutvarkyti savo bažnyčią. Kraštas nėra labai turtingas. Negyvena čia ir milijonus žarstančių verslininkų, bet vietiniai žmonės nepasidavė. Jie kantriai rinko aukas, dar tiek pat, kiek surinkdavo patys, išprašydavo iš Rietavo savivaldybės. Bažnyčiai aukojo ir iš Lenkijos į gimtinę vasarą atvažiuojantys dvarininkų Šukštų palikuonys. Už šiuos pinigus buvo suremontuotas jos vidus. Tačiau vietos gyventojai negalėjo tikėtis surinkti dar apie pusę milijono tam, kad būtų pakeista elektros instaliacija, sutvarkytas stogas, bažnyčios fasadas, atlikti kiti būtiniausi darbai.
Kaip „Žemaičiui“ pasakojo bendruomenės pirmininkė Irena Bagdonienė, „Medinga“ nusprendė pasinaudoti LEADER programa ir pateikė savo projektą. Šio projekto iniciatorė yra bendruomenė, tačiau jai tokia našta buvo sunkiai pakeliama, tad pagrindinis vaidmuo atiteko Rietavo savivaldybei. „Be to, Savivaldybė galėjo, o mes – ne susigrąžinti PVM. Tai nemaži pinigai – apie 50 tūkst. litų. Taigi pagal projektą gavome 450 tūkst. Lt, dar 50 tūkst. – susigrąžintas PVM. Bažnyčią sutvarkysime, tačiau neturime pinigų suremontuoti varpinę. Pagal sąmatą jai reikia dar apie 30 tūkst. litų“, – pasakojo pirmininkė. Apie varpinę ji pasiūlė kalbėtis su Medingėnų bažnyčioje Mišias aukojančiu kunigu Arvydu Mačiuliu.
Kunigas Arvydas Mačiulis tikino, kad ne jis į Seimo narį Jurgį Razmą kreipėsi, bet pati bendruomenė. O šis per miestelio šventę tokią pagalbą pažadėjęs. „Mėgstu sakyti: pažiūrėsim, kai dugną dėsim. Varpinės sutvarkymas – vieša paslaptis. Čia mano jokio nuopelno nėra, –
kalbėjo jis, – aš tik stengiuosi drąsinti, įtikinėti žmones, kad jie sugeba tvarkytis patys. Bet juk tam ir esu kunigas, o visa kita – Dievo valioje. Pati miestelio bendruomenė – labai veikli ir rūpestinga. Pavyzdžiui, reikėjo išrinkti bažnyčiai šviestuvus. Patys iš katalogų rinko, žiūrėjo, kokios nuolaidos taikomos, kad lemputės būtų ekonomiškos. Žmonės suprato: jeigu pakeitė elektros instaliaciją, reikia, kad bažnyčia ir nuo žaibų apsaugota būtų.“
Angelą sušaudė stribai
Pakalbinti medingėniškiai paklausti, kuo jų bažnyčia ypatinga, beveik visi minėjo dešinėje bažnyčios pusėje stovintį prabangų klauptą. Šį klauptą galima priskirti neogotikiniam stiliui ir jis puikiai dera prie toje pat pusėje esančio šoninio – Nukryžiuotojo – altoriaus. Spėjama, kad klauptą padarė vietinis meistras. Jo atramos šonuose – bokšteliai. Pati atrama santūriai dekoruota, o jos viduryje – Gorskų herbas. Vidinėje pusėje yra išlikęs užrašas, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, skamba taip: „Nuosavybė Marijos Benislavski Gorskos. Geometrines figūras piešė V. Vallenburgas. Šias padarė Jonas Venckus 1919 m.“ Spėjama, jog ir patį klauptą padarė Jonas Venckus, nors apie tai išlikusių užrašų nėra.
Vietiniai papasakojo istoriją apie varpinę puošusį angelą su dūda. Pokario metais stribai tą angelą sušaudė – liko tik dūda, kuri tebėra iki šiol. Medingėniškiai norėtų, kad, restauravus varpinę, ją vėl papuoštų angelo figūra. Nepavyko rasti žmogaus, kuris turėtų varpinės su angelu nuotrauką. Jeigu kas nors tokią nuotrauką turi, galėtų nunešti į seniūniją – tuomet lengviau būtų viską atkurti. Vietos gyventojų pasiūlymu apžiūrėjome dar vieną vardinį suolą, kuris stovi vargonų chore. Jis priklausė Vincentui Viskontui. Suolas įdomus savo banguojančiomis formomis, tačiau, kas jį padarė, nėra žinoma.
Už klauptą ir suolą žurnalistams įdomesni atrodė vargonai. Senajame bažnyčios inventoriuje išlikęs įrašas, jog nauji aštuonių balsų vargonai pastatyti po 1881 metų bažnyčios rekonstravimo. Kai 1902-aisiais Medingėnuose buvo pastatyta bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų, vargonai padovanoti naujai Stalgėnų bažnyčiai. Dabartiniai vargonai Medingėnus pasiekė 1907-aisiais. Išlikusi lentelė rodo, jog tai – Rygos vargonų meistro Emilio Martino darbas. Tačiau ir istorikams, ir, žinoma, medingėniškiams įdomu būtų sužinoti, kada buvo pastatyta ir kaip atrodė pirmoji miestelio bažnyčia? Deja, to tiksliai nežino niekas. Yra kelios versijos, bet neaišku, kuri teisinga.
Kas ir kada pastatė pirmąją bažnyčią?
Kaip jau minėta, ne tik Medingėnų bendruomenė, bet ir istorikai negali tiksliai atsakyti į klausimą, kada Medingėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia. Dalis istorikų nesutinka su savo kolegų tvirtinimais, jog Medingėnai buvo žinomi jau tryliktajame amžiuje. Jų nuomone, taip manantys Medingėnus painioja su Medininkais. Ši vietovė ilgai buvo laikoma Žemaitijos centru. Enciklopediniuose leidiniuose nurodoma, jog Medingėnų bažnyčia pastatyta 1671-aisiais ir tai, kad ji įrengta Žarėnų klebono Gečo dėka. Nė viename rankraštyje toks klebonas nėra minimas, o pirmasis įrašas apie Medingėnų bažnyčią atsiranda bažnyčios inventoriuje 1789 metais. Pažymėta ir tai, jog bažnyčią pastatė Žemaičių kanauninkas Kazimieras Giecas.
Bažnyčia buvusi labai nedidelė, net mažesnė už 1854-aisiais Medingėnuose pastatytą senelių prieglaudą. Prabėgus 20-čiai metų nuo tada, kai bažnyčia buvo pirmąkart paminėta rankraščiuose, ji buvo remontuojama ir perstatoma. Per visus tuos metus, iki 1902-ųjų, kaip spėjama, išliko tas pats centrinis altorius. Tik, aukštinant pačią bažnyčią, paaukštintas ir jis. Kai pirmąkart buvo užsiminta apie altorių, rašoma, kad tai – Švč. Trejybės altorius, šonuose turintis dvi skulptūras. Kiek vėliau bažnyčioje atsirado ir du šoniniai altoriai, kurie tebėra iki šiol.
Kairėje pusėje – Švč. Dievo Motinos altorius. Spėjama, kad jis buvo padarytas devynioliktojo amžiaus pradžioje – iki 1830-ųjų. Jį puošia Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų paveikslas, o šonuose – dviejų šventųjų – Kazimiero ir Stanislovo – skulptūrėlės. Pačiame altoriaus viršuje yra šv. Barboros skulptūrėlė. Gerokai įspūdingesnis, iškart žvilgsnį pritraukiantis kairysis – Nukryžiuotojo – altorius. Istorikai sako, kad jis labai panašus į kažkada Suvalkuose gyvenusio Adomo Karaliaus darytus altorius, nors visiškai neaišku, kaip tas altorius galėjo patekti į Žemaitiją. Jo centre – tuometiniame Vilniuje gyvenusio skulptoriaus Vincento Balzukevičiaus daryta Nukryžiuotojo skulptūra. Visa tai – jau istorija, tačiau be jos miestelis būtų tarsi be širdies.
Jubiliejų Medingėnai sutiks atsinaujinę ir pasipuošę
Prie remontuojamos bažnyčios plušantys UAB „Sauslaukio statyba“ darbininkai – Laimis Makaveckas, Marius Juška, Juozas Bacys bei Mamertas Alimas – juokdamiesi pasakojo, kad inžinierius Rimantas Kemeklis jiems aiškiai ir griežtai pareiškė, jog iki Visų šventųjų dienos bažnyčia turi atrodyti… kaip pasakoj. Vyrai sakė: jeigu tik orai leis, jie viską padarys laiku. Ir parodė į viršų, kur bokštelius dažė bendrovės pasamdytas aukštalipys. „Matot, kaip viskas sklandžiai vyksta“, – sakė jie ir, palikę žurnalistus apačioje, užlipo ant pastolių. Darbininkų žodžius patvirtino ir jų vadovas Rimantas Kemeklis. Jis sakė: jeigu pavyks gauti pinigų varpinės remontui, ši taip pat labai išgražės. Bus pakeistos durys, 8 langai, stogo skarda ir lietvamzdžiai. Tik apie angelą su triūba inžinierius neužsiminė. O gal tai galėtų būti jų bendrovės dovana medingėniškiams?
Kitais – 2013-aisiais – metais Medingėnai minės savo 760-ąjį jubiliejų. Miestelis šiuo metu panašus į statybų aikštelę. Viena statybinė organizacija tvarko centrą, kita – remontuoja kultūros namus, kur savo kampelį turės ir bendruomenė „Medinga“. Tačiau visiems miestelio gyventojams labai svarbu, jog laiku būtų suremontuota bažnyčia. Jau tapo tradicija, kad Motinos, Tėvo dienos, kitos šventės švenčiamos bažnyčioje. O rugsėjo 13-14 dienomis, per Š
ventojo Kryžiaus atlaidus, į Medingėnus sugrįžta tie, kurie kažkada čia gimė, augo, gyveno. Tiesa, šiemet iki minėtų atlaidų bažnyčia nebus baigta remontuoti, tačiau maldininkams statybininkai netrukdys, nes vidaus darbai jau ir dabar baigti.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...