Jaunųjų restauratorių rankomis atnaujinamos Platelių apylinkių relikvijos

Nuo 2004 metų vasaromis Plateliuose rengiama kūrybinė stovykla „Menininkų dirbtuvės Beržore“. Pasak Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėjos ir stovyklos kuratorės Aldonos Kuprelytės, šiuo parko parengtu projektu siekiama išsaugoti unikalų Platelių krašto apylinkių savitumą: tradicinės architektūros, kultūros paveldo ir gamtos dermę. Dirbdami jaunieji meistrai stengiasi prisiliesti prie labiausiai jų dėmesio reikalaujančių objektų: Beržoro kapinių senųjų kryžių, tvorelių, koplytstulpių, koplyčių, prisidėti prie kitų Platelių apylinkėse esančių ir istorinę bei kultūrinę vertę turinčių objektų išsaugojimo.



Religiniai statiniai – didžiulė vertybė
Mažosios architektūros statiniai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, skulptūros, koplytėlės, paminklai – neabejotinai yra nematerialus paveldas. Tačiau didžiulę jų vertę ir svarbą kiekvienas suvokia skirtingai: vieni labai vertina, kitiems jie – tik statiniai. Kaip bebūtų, jie yra pastatyti natūraliose erdvėse, visai šalia mūsų, todėl neatsiejami nuo gimtojo krašto vaizdo ir bendro Lietuvos peizažo.
Sakralinio paveldo puoselėtojai, tarsi pamokslaudami, skleidžia žinią apie paveldo išsaugojimo prasmę bei būtinybę, ieško įvairiausių būdų, kaip tinkamiausiai juo pasirūpinti, kad viešosiose erdvėse istoriškai svarbius gyvenimo etapus, datas ir iškilius žmones menantys religiniai statiniai liudytų gyvavimą, o ne „mirtį“.
Sakralinis paveldas yra konkretaus kaimelio, miesto ar miestelio vertybė, o bet koks kitas statinys – tik kieno nors nuosavybė. Juk ne veltui važiuojant pro sutręšusį ar aplūžusį objektą kyla klausimas: kam jis priklauso? Religiniai statiniai visuomet yra kam nors skirti, menine prasme informatyvūs ir reikalingi tam, kad visuomenės dvasinis gyvenimas būtų turtingesnis.
Būtent dėl šių priežasčių ši mūsų krašto egzistencijos išraiškos forma, įgijusi nacionalinio simbolio statusą, privalo būti saugoma, prižiūrima ir puoselėjama. Tokia idėja kiekvienais metais ir vadovaujasi būrelis bendraminčių jaunųjų restauratorių, kurie imasi konkrečių darbų, kad tik būtų išsaugotas mūsų krašto, o kartu ir visos Lietuvos unikalumas.
Restauravimo moko patyrę meistrai
Kultūros vertybių atnaujinimas – ilgalaikis procesas, reikalaujantis specialių žinių, darbo įgūdžių ir patirties, atsakingo restauratoriaus požiūrio, sugebėjimo perprasti naujas restauravimo metodikas bei technologijas. Šio įdomaus amato jaunuosius restauratorius stovyklos Plateliuose metu moko tautodailininkai medžio meistrai Vytas Jaugėla ir Antanas Vaškys, dailės mokytojas Vytautas Blistrubis, kalvis Virgilijus Mikuckis.
Ko gero, didžiausi jaunųjų restauratorių darbai Plateliuose yra nuveikti per pastaruosius trejetą metų.
Atgaivinti senųjų Beržoro kapinių kryžiai
Stovyklos kuratorė A. Kuprelytė pasakojo, jog Beržoro kapinės yra vienos seniausių Lietuvoje. Jei reikėtų pagal senumą suskirstyti visas Lietuvoje esančias kapines, Beržore esančiosios užimtų garbingą trečiąją vietą.
Nors šios kapinės ir senos, didžioji dalis jų kapų yra nepriekaištingai ir gražiai sutvarkyta, matyti, kad juos prižiūri kruopščios ir rūpestingos Amžinybėn išėjusiųjų artimųjų rankos. Įdomu tai, jog kapinėse lankosi ne tik mirusiųjų giminaičiai, bet ir Žemaitijos nacionaliniame parke besisvečiuojantys turistai. Kitaip ir būti negali, juk Beržoro kapinėse, šalia bažnytėlės, amžinojo poilsio atgulę žymusis medžio meistras Stanislovas Riauba bei muziejininkas ir istorikas Juozas Mickevičius. Kiek tolėliau – ir kitų mūsų krašte garsių žmonių kapai.
Senosios Beržoro kapinės sulaukė ir jaunųjų restauratorių dėmesio. Tęsiant Žemaitijos nacionalinio parko parengtą projektą, 2009 metais vyko dešimties dienų kūrybinė stovykla, kurios metu keturi Platelių meno mokyklos moksleiviai – Saulius Paukštys, Gabrielius Kuliešius, Agnė Taujenytė bei Silvija Urnikytė – atnaujino Beržoro kapinių keturis senuosius metalinius kryžius ir dvejus vartelius į kapines.
Tąkart jaunųjų meistrų rankos naujam gyvenimui prikėlė ir labai seną metalinį kapų kryžių, kuris ilgus metus stovėjo atremtas į koplyčią. Moksleiviai jį pritvirtino ir restauravo. Kaip prisimena kuratorė A. Kuprelytė, atnaujinant minėtą kryžių, teko nemažai paplušėti: reikėjo nušveisti rūdis, po to nutepti rūdžių rišikliu bei gruntu ir galiausiai du kartus nudažyti.
2009-ųjų stovyklos metu prakaitą liejo ir tautodailininkai Vytas Jaugėla bei Antanas Vaškys, dailininkas Valdas Simutis bei fotografas Gintautas Margis.
V. Simutis vidury kapinių esančią Šv. Jono Nepomuko koplyčią papuošė savo nutapytais paveikslais. Medžio meistrai iš medžio išskaptavo koplytstulpius: V. Jaugėla kaltu išskaptavo Mergelės Marijos statulą, A. Vaškys – Pietos kontūrus. Šie koplytstulpiai papuošė Beržoro apylinkes. O antai akimirkos meistras G. Margis įamžino visų stovyklautojų darbą.
Baigti restauruoti senieji kryžiai
Praėjus metams, būrys moksleivių tęsė 2009 metais pradėtą darbą – baigė restauruoti senuosius Beržoro kapinių kryžius. Prie stovykloje dirbančių V. Jaugėlos ir A. Vaškio tada prisidėjo ir mažeikiškis kalvis Virgilijus Mikuckis, kurio įrengta kilnojama kalvė tąkart pritraukė net tik senaisiais amatais besidominčiuosius, bet ir būrį smalsuolių.
Šios stovyklos metu, vadovaujant Platelių meno mokyklos mokytojui Vytautui Blisturbiui, plušėjo net septyni moksleiviai entuziastai iš Platelių, Žemaičių Kalvarijos, Sedos, Mažeikių ir Vilniaus. Jaunieji meistrai dirbo visą savaitę, tačiau, palyginus su 2009 metais, darbo buvo mažiau, o ankstesniais metais teko kai kuriuos kryžius „sulipdyti“ net iš atskirai po visas Beržoro kapines išsimėčiusių dalių.
Nesnaudė ir meistrai profesionalai. Kalvis V. Mikuckis stovyklos metu nukaldino saulutę, kuri papuošė koplytstulpį, skirtą operos solistės Petronėlės Zeniauskaitės (1910-1988) šimtmečiui. Jis visiems, besidomintiems kalvystės amatu, mielai pasakojo apie kalvystę, leido norintiems pabandyti nusikalti vinį. V. Mikuckį tuomet ypač žavėjo prie priekalo stojusios moterys. Kalvis tada susirinkusiesiems juokavo: „Kas pasakė, kad tai – vyrų amatas?“
A. Vaškys 2010-aisiais padarė koplytstulpį su šv. Jono Nepomuko skulptūra muziejininkui J. Mickevičiui (1900-1987) atminti. Kiek sunkesnė užduotis tąkart teko V. Jaugėlai – atkurti medinį kryžių, kažkada stovėjusį Beržoro kaime, šalia kelio į Platelius. Restauravimo darbus meistras atliko remdamasis pora senų kryžiaus nuotraukų.
Jaunieji meistrai mokėsi kalvystės amato
2011 metais kūrybinės stovyklos metu Platelių meno mokyklos mokiniai baigė restauruoti metalinius Beržoro kapinių kryžius, atnaujino du koplytstulpius ir du kryžius Beržore. Tačiau labiausiai jauniesiems restauratoriams patikę mokytis kalvystės amato subtilybių.
Kartu su vaikais dirbęs kalvis V. Mikuckis nukalė metalines saulutes porai Beržoro Kryžiaus kelio koplyčių.
Dėmesys mažosioms architektūros medinėms relikvijoms
Praėjusios savaitės trečiadienį į Platelius vėl rinkosi būrelis meistrų, norinčių prisidėti prie Platelių istorinės ir kultūrinės vertės išsaugojimo bei puoselėjimo. Pasižiūrėti, kaip jie dirba, kitądien nuvyko ir „Žemaičio“ žurnalistai.
Žurnalistus pasitikusi A. Kuprelytė zujo kaip bitelė: vos spėjo į darbo vietas išvežioti jaunuosius darbininkus, pasirūpinti darbo įrankiais bei medžiagomis, o kur dar į Žemaitijos nacionalinį parką užsukusių turistų priėmimas…
Kuratorė pasidžiaugė, jog šiais metais stovykloje dalyvauja net aštuoni moksleiviai, todėl šventųjų statinių atnaujinimo darbai užtruks vos keturias dienas. Pasakodama apie jaunųjų restauratorių stovyklą kuratorė pabrėžė, jog tokio pobūdžio stovykla Lietuvoje – vienintelė. Vėliau sužinojome, jog stovyklos sumanytoja ir yra pati A. Kuprelytė.
Pirmiausia aplankėme senąsias Virkšų kapinaites. Čia su teptuku rankoje plušėjo stovyklos senbuvis Gabrielius Kuliešius bei jau antrus metus stovyklos veikloje dalyvaujanti Rosita Urnikytė. Jie dažė kapinaitėse stovintį kryžių, kuris, pasak legendos, pastatytas vaikino, pasikorusio dėl merginos, kurią buvo įsimylėjęs ne tik jis, bet ir jo draugas. Dažais tebekvepėjo ir šalia kryžiaus stovinti koplytėlė.
G. Kuliešius sakė, jog dirbti tokius darbus jam patinka – jaučiasi prisidedąs prie gimtojo k
rašto istorijos išsaugojimo. Vaikinas džiaugėsi ir po darbo dienos vykstančiais užsiėmimais: visi stovyklos nariai yra kartu apgyvendinami, kartu valgo, vyksta į pažintines ekskursijas, susipažįsta su žinomais menininkais.
Aplankėme ir netoliese besidarbuojančius Mantą Verkį ir Laimą Paulauskytę. Mantas – stovyklos naujokas, beje, jauniausias darbininkas, vos trylikos. Tačiau iš visų vaikų jis dirbo mikliausiai, kai šalino aptręšusį statinio sluoksnį.
A. Kuprelytė pasakojo, jog stovyklos metu numatyta sutvarkyti apie 20 objektų – kryžių, koplyčių bei koplytstulpių. Turėjo atvykti ir nuolatinis stovyklos svečias A. Vaškys, kuris šiemet sukurs koplytstulpį mūsų krašto mąstytojui Justinui Mikučiui atminti. O kalvis V. Mikuckis vaikus turėjo mokyti kalvystės meno plonybių.
Darbų prižiūrėtoja A. Kuprelytė sakė didžiuojantis stovykloje dirbančiais vaikais, juos vadina ypatingais. Pasak jos, retą paauglį šiandien sudominsi tokia veikla, juo labiau kad visi čia renkasi per vasaros atostogas ir negauna jokio piniginio atlygio. O ir patys vaikai patenkinti, nes išvyksta ir pastovyklauti – antai praėjusį penktadienį visa komanda turėjo vykti į pažintinę kelionę po Pajūrio bei Nemuno deltos regioninius parkus.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...