Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčios remontas – istorija be galo?

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia savo didybe žavi ir dieną, ir naktį. Kai giedra, it gulbė balta šventovė matyti ir iš aplinkinių kaimų, o nusileidus nakčiai, apšviesta ji tarytum dar ryškiau sužimba, atrodo dar gražesnė, dar didingesnė. Jos didybe nuo pat pastatymo (1874 m.) puikavosi bažnyčios fundatoriai kunigaikščiai Oginskiai, kaip byloja XIX a. istoriniai šaltiniai, šventovei pastatyti išleidę apie pusę milijono sidabrinių rublių. Rietavo bažnyčia ir dabar – kiekvieno rietaviškio pasididžiavimas.



Laikas nepagailėjo

Per Antrąjį pasaulinį karą Rietavui smarkiai nukentėjus, bažnyčia nebuvo sugriauta. Tačiau bėgantis laikas paliko pėdsakų ant bažnyčios sienų, jo naštos neatlaiko net ir tvirčiausia erdvų bažnyčios šventorių juosianti ažūrinė metalo strypų tvora. Ne tik bažnyčiai pastatyti buvo reikalingi didžiuliai pinigai – lėšų ji reikalauja ir šiandien. Deja, jų tiek neturima, kad būtų iškart galima atlikti visus reikalingus darbus, todėl nenuostabu, kad šių metų kovo mėnesio „Statybos ir architektūros“ žurnale nuo 2008 m.
prasidėjęs Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčios darbų maratonas dėl lėšų stygiaus pavadintas „istorija be galo“.

Rietavo bažnyčia –
vokiečių architekto darbas

Mūrinė neoromantinė Rietavo bažnyčia pastatyta senosios medinukės vietoje. Naujos didesnės bažnyčios prireikę esą dėl pagausėjusio tikinčiųjų rato. 1846 m., klebonaujant Mykolui Herubavičiui, pateiktas prašymas ir gautas leidimas statyti naują bažnyčią. Leidimą išrūpino kunigaikštis Irenėjus Oginskis. Deja, jis pats nesulaukė, kol galės įžengti į visiškai įrengtą šventovę. 1863 m. Irenėjus Oginskis mirė, nuo to laiko bažnyčia, kuriai dar trūko vidaus įrangos, rūpintis ėmė fundatoriaus žmona Olga bei sūnūs Bogdanas ir Mykolas. Jų dėka šie Dievo namai 1874 m. jau svetingai priėmė tikinčiuosius.
Statant bažnyčią, 1850-1853 m. pertvarkytas ir visas Rietavas. Tų metų statybų komiteto posėdžio protokole teigiama, kad tai padaryta vien tam, kad geriau atsivertų vaizdas į naująją didingą bažnyčią… Šventovės projektą parengė Romos architektas Gasovskis. Matyt, jo projektas nebuvo nepriekaištingas, nes jau 1853 m. statybos darbams vadovavo žinomas vokiečių architektas, dirbęs Prūsijos dvare, Frydrichas Augustas Štuleris. Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia –
vienintelis šio žymaus architekto išlikęs kūrinys Lietuvoje.

Darbuojasi
jau ketvirtus metus

2002 m. išgelbėtas kritinės būklės buvęs bažnyčios bokštas, o dabar jos vidus atnaujinamas pagal projektą „Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčios interjero konservavimo ir restauravimo darbai“. Kultūros vertybių apsaugos departamento skelbtą konkursą laimėjusi klaipėdiškių įmonė „Konsolė“ šiuos darbus nuo 2008 atlieka su pertrūkiais. Projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti 2 mln.
424 tūkst. litų. Kiek anksčiau bažnyčios fasadas atnaujintas taip pat uostamiesčio įmonės „Pamario restauratorius“. Ji atnaujino ne tik fasadą – ir vietomis suirusį plytų mūrą, stogą, įrengė lietaus nutekėjimo sistemas.

Dirba sparčiau

Įprastą darbo dieną bažnyčioje žurnalistų sutiktas UAB „Konsolė“ statybos darbų vadovas Jonas Eimutis Šileikis sakė, jog darbai eitųsi greičiau, bet jiems iškart neskiriama finansavimo, todėl viskas atliekama etapais. Pavyzdžiui, šiemet statybininkai bažnyčioje pluša nuo birželio, darbuosis iki lapkričio, ir taip kasmet – darbų atliekama tiek, kiek jiems užtenka lėšų. Įprastai per metus Rietavo bažnyčioje darbininkai pluša pusmetį. Pasak statybos vadovo, visi darbai turėtų būti baigti iki 2014-ųjų.
Tad, kai nevyksta pamaldos, bažnyčioje karaliauja statybininkai. Dabar jie dirba dar sparčiau, nes nori daug ką spėti iki Mykolinių, kuomet iš bažnyčios teks išnešti pastolius, kurie įprastų pamaldų metu netrukdo, nes žmonės į šventovę tiesiog eina per šoninį įėjimą, tačiau per gražiausią rietaviškių metų šventę, kuomet į atlaidus susirenka gausybė buvusių ir esamų rietaviškių, juos teks išnešti. Todėl įmonė net padidino pajėgas, kad kuo daugiau spėtų. Kasdien bažnyčioje su įrankiais rankose sukiojasi 12-15 darbininkų, kurių dauguma –
terminuotam laikui įdarbinti rietaviškiai. Statybininkai bažnyčios viduje iki pagrindo nuvalo senus sienų dažus, glaisto, dažo naujai. Ten, kur tinkas buvo pažeistas druskų, jis nugrandomas sulig plytomis ir užtinkuojama sanuojančiu tinku. Toks neleidžia kauptis drėgmei, druskoms. Statant bažnyčią buvo nuspręsta jos sienas nutinkuoti ir išdažyti baltai siekiant, kad šios būtų panašios į Italijos marmurą. Tačiau tai buvo ne pats geriausias variantas, nes jau 1940 m. šaltiniuose minima, kad Rietavo bažnyčios sienos paliestos grybo.

Ornamentinės
tapybos neliečia

Kai kur statybininkai sako randą po dažais buvusius ornamentus, tačiau neliečia – atidengia ir palieka, mat juos vėliau tvarkys konservavimo specialistai. J. E. Šileikis mano, kad, ko gero, jie atsiradę restauravus bažnyčią, nes pradiniame jos variante šių ornamentų nebuvę –
girdėjęs, jog bažnyčios viduje dominavusios juoda ir balta spalvos.
Statybos darbų vadovas kalbėdamas nejučiomis kelia galvą aukštyn ir ranka rodo į kupolo skliautą su sietynu: „Sudėtingiausia bus ten įlipti, bet tai dar ateity. Ir pasakoja, jog per praėjusius metus bažnyčios viduje atnaujinti keturi altoriai, perdažytos sienos prie jų. „Šių metų dažymo darbai kainuos
324 tūkst. litų, iš jų 43 tūkst. atiteks polichrominiams tyrimams.“

„Darbai vyksta sklandžiai“

Kadangi Rietavo parapijos klebonas A. Gutkauskas buvo išvykęs, apie bažnyčiai skiriamas lėšas pasiteiravome savivaldybės mero Antano Černeckio. Jis sakė, kad dirbama ganėtinai sklandžiai. „Kasmet bažnyčiai remontuoti iš savivaldybės biudžeto skiriame po 50 tūkst. litų. Tiek pat stengiasi surinkti ir parapija“, – sakė meras. Kitos lėšos – minėto projekto, finansuojamo Kultūros vertybių apsaugos departamento. Atnaujinus bažnyčios vidų, darbai nesibaigs. Planuojama, jog vietoj dabar esančių kvadratinių, daugiausia pilko ir juodo marmuro, plokščių bus sudėtos šildomos grindys, o lauke, aplink bažnyčią, reikės atkasti pamatus ir įrengti hidroizoliaciją, kad drėgmė iš lauko nepatektų į vidų. Bus darbų ir rūsiuose.

Tvorą netrukus sutvarkys

Tvarkomas ne tik bažnyčios vidus, bet ir šventoriaus tvora. „Džiaugiamės, kad turime auksarankių. Tvoros atnaujinimas buvo įvertintas milijonu, o dabar nesieks 150 tūkst. litų. Netikėjau, kad per dvejus metus ją sutvarkys“, – sakė meras A. Černeckis. Prie tvoros darbuojasi auksinių rankų meistru pavadintas rietaviškis Juozas Sabaliauskas. Pernai buvo dviese, tačiau šiemet apsiėmė tvorą pabaigti vienas. Rankoves atsiraitojęs meistras pluša kasdien. Penkiasdešimt metų statybų srityje dirbančio J. Sabaliasko rankose darbai tirpte tirpsta –
kai su juo kalbėjome, iš didžiulės tvoros bebuvo likę nudažyti ir atnaujinti šešis bokštelius. „Darbo buvo daug. Reikėjo pirmiausia nukaišti akmenis, nes jie buvo užtinkuoti, o reikia, kad matytųsi. Paskui naujai nudažyti. Bokštelių tinkas buvo atšokęs, tad vėlgi reikėjo nulupti, užtinkuoti naujai, – pasakojo meistras. – Jei ta tvora dar dešimt metų būtų stovėjusi, būtų nugriuvusi. Būtinai reikėjo gelbėt. Vienas stulpelis net buvo pasviręs kaip Pizos bokštas, maniau – subyrės…“
Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pamažu atsinaujina, gražėja ir iš išorės, ir iš vidaus. Jei viskas eisis pagal planą, 2014-aisiais nei bažnyčioje, nei aplink ją statybininkų ir jų mašinų turėtų nebesimatyti.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...