Žemaičių Kalvarijos bazilika – keturių žemių sankirtoje

Ateinančiais, 2013-aisiais, metais Žemaitija pradės minėti krikšto 600 metų jubiliejų. Ši šventė sutampa su popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais Tikėjimo metais, kurie prasidės spalio 11-ąją ir tęsis iki kitų metų lapkričio 24-osios. Visa Žemaičių Kalvarijos parapija, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika tam jau ruošiasi, ir ruošis visus ateinančius metus – iki liepos 29-osios, kai čia prasidės Telšių vyskupijos III eucharistinis kongresas. Tada miestelį, kaip žurnalistams sakė Telšių kunigų seminarijos prefektas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, užplūs tikintieji. Taip būdavo beveik nuo pat Žemaitijos krikšto pradžios, todėl Žemaičių Kalvarijai visuomet reikėjo didelės bažnyčios, kurioje tilptų iš įvairių pasaulio kraštų atkeliaujantys piligrimai.



Jubiliejų įamžins paminklas ir stogastulpis
Artėjant šiam jubiliejui, galvojama ir apie dvasinius, ir apie materialius dalykus. Žemaičių Kalvarijos šventovės rektorius ir parapijos klebonas, kanauninkas Jonas Ačas sakė, kad pavasarį bus svarstoma galimybė perdažyti bazilikos išorę, sutvarkyti vidaus panelius. Rektorius džiaugiasi, kad jau sutvarkyta bazilikos aplinka, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Krikšto 600 metų jubiliejui bus skirtas ir stogastulpis, kurį iš ąžuolo skaptuoja skulptorius Antanas Vaškys. Jame bus pavaizduoti du Lietuvai svarbūs valdovai – Vytautas ir Jogaila, o viduryje – žemaitį krikštijantis kunigas.
Prie mokyklos esančiame skverelyje planuojama pastatyti paminklą vyskupui Motiejui Valančiui. Vyskupo biustą dovanoja Telšių žemaičių „Alkos“ muziejus. Postamentui reikia 25 tūkst. litų. J. Ačas surasti rėmėjų paprašė padėti Seimo nario Jurgio Razmos. Šiam vieną rėmėją – KLASCO – surasti jau pavyko. Minėta bendrovė jau paaukojo 10 tūkst. litų. Dar 6 tūkst. litų asmeninių lėšų skyrė Plungės meras Albinas Klimas. Šiuo metu J. Razma ieško geradarių, kurie vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo pjedestalui galėtų paaukoti 9 tūkst. litų. Tiems, kam įdomus Motiejaus Valančiaus gyvenimas, galės užsukti į Žemaičių Kalvarijos kapines ir prie vyskupo senelių Martyno ir Joanos kapo sukalbėti tris „Amžiną atilsį“. Šis jų prašymas iškaltas paminklinėje lentoje.
Kviečia tikinčiuosius atnaujinti tikėjimą
Žemaičių Kalvarijos šventovės rektorius J. Ačas sakė, kad tikintieji visus metus, kol dar neprasidėjęs eucharistinis kongresas, stengsis atnaujinti savo tikėjimą. Liepos pradžioje vyks Didieji atlaidai, kiti renginiai, susiję su krikšto jubiliejumi. Vyskupija rekomenduoja Alfa kursą. Tai –
11 kassavaitinių susitikimų, kuriuose norintys susipažinti su krikščionybe ar tie, kurie neseniai įsijungė į tikinčiųjų gretas, bus supažindinami su pamatinėmis krikščionybės tiesomis.
Telšių vyskupijos parapijose iki liepos pabaigos vyks įvairūs kongresai. Žemaičių Kalvarijos dekanate – 2013-ųjų birželio 30-ąją. O liepos 29-ąją miestelyje prasidės pagrindiniai renginiai – Ateitininkų federacijos visuotinis kongresas, liepos 30-ąją – Marijos legiono, o paskutiniąją liepos dieną – Telšių vyskupijos šeimos centrų ir Lietuvos šeimos centrų kongresai.
Žemaičių Kalvarijos žemė išaugino daug iškilių žmonių
Kaip sakė Telšių vyskupijos krikšto jubiliejaus koordinatorius, Kunigų seminarijos prefektas, kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kuris yra ir Žemaičių Kalvarijos šventovės istorikas, tikintieji visus metus domėsis ir Žemaičių vyskupijos istorija, kurioje Žemaičių Kalvarijos bažnyčios istorija – tarsi perlas karūnoje. Kanauninkas kelerius metus pats buvo bazilikos klebonu. Jis bendravo su žmonėmis, kurie papasakojo daug įdomių dalykų. Andriejus Sabaliauskas daug žino ir apie miestelio kapinėse amžinam poilsiui atgulusius žymius šio krašto žmones. Studentams, ypač tiems, kurie domisi daile, visuomet parodo du garsaus skulptoriaus, poetės Salomėjos Nėries vyro Bernardo Bučo iškaltus paminklus. Tačiau labiausiai kanauninkas mėgsta pasakoti apie senovę.
„Žemaičių Kalvarija spaudos draudimo laikotarpiu buvo knygnešių ir daraktorių meka, – pasakojo A. Sabaliauskas. – Vien tik knygnešių miestelyje gyveno daugiau negu dešimt. Platindavo daugiausia per Didžiuosius ir kitus atlaidus. Kai caro valdžia uždraudė procesijas, Žemaičių kalvarijos klebonas kažkokiu būdu pasiekė, jog Telšių kuopos vadas tas procesijas leistų. Žemaičių Kalvarija buvo vienintelė vieta, kur Kryžiaus kelią tikintieji ėjo už bažnyčios ribų.“
Žemaičių vyskupiją įkūrė ne popiežius…
Dar žemaičiams neapsikrikštijus, Žemaičių Kalvarijos miestelis jau buvo garsus. Šiose vietose tuomet susikirsdavo keturios – latvių, kuršių, žemaičių ir žemgalių – etninės žemės. Apkrikštijus Žemaitiją, naują vardą gavo ir per miestelį tekėjęs Sedulos upelis – imtas vadinti Varduva. Po kurio laiko buvo įkurta Žemaičių vyskupija, kuriai priklausė ne tik Žemaitija, bet ir dalis Aukštaitijos bei Latvijos. Vyskupijos valdos Latvijoje baigėsi už Liepojos. Žemaičių vyskupija buvo unikali nuo pat jos įkūrimo pradžios. Per visą bažnyčios istoriją tai yra vienintelė vyskupija, kurią įkūrė ne popiežius, o Visuotinis bažnyčios susirinkimas.
Žemaičių Kalvarija jau nuo seno garsėjo stebuklais, kurie siejami su bazilikos pagrindiniame altoriuje saugomu Dievo Motinos su kūdikiu paveikslu. Garsas apie jį sklinda ne tik Žemaitijoje, ne tik Lietuvoje – jį žino ir tolimuose kraštuose. 2006 m. spalio 8 d. paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o Dievo motina tituluota Krikščionių šeimų karaliene. Kaip paveikslas atsirado tuometiniuose Garduose (Žemaičių Kalvarijoje)? Pasakojama, kad jį iš Romos vienuolyno ligoninės į Gardus atgabenęs lietuvių kilmės vienuolis dominikonas Petras Pugačevskis.
Stebuklingas paveikslas
Pasakojam, jog kartą, susirgus dominikonui Romualdui, Petras Pugačevskis, uždegęs žvakę, prie šio paveikslo karštai meldėsi Dievo motinai, kai staiga virš jos ir kūdikėlio Jėzaus galvų išvydo šviesulį. Įvyko stebuklas ir brolis Romualdas pasveiko. Palikdamas Romą, Petras Pugačevskis Romos domininkonų paprašė šio paveikslo ir atvežė jį į Gardų domininkonų vienuolyną. Iš pradžių jis kabėjęs prioro kambaryje, o kai prioru tapo pats Petras Pugačevskis, paveikslą pernešė į šalia vienuolyno buvusią bažnyčią. Po kelerių metų vyskupo J. Tiškevičiaus rūpesčiu iš Liublino domininkonų buvo gauta relikvija – švento kryžiaus medžio dalelė, kuri tapo neatsiejama paveikslo ir Kryžiaus kelio dalimi.
Galima tik spėti, kad paveikslas jau buvo pačioje pirmojoje domininkonų statytoje bažnyčioje, į kurią per Didžiuosius atlaidus suplaukdavo minios piligrimų. Tuo metu Žemaičių Kalvarijoje stovėjo 15 altorių turinti medinė bažnyčia. Bėda ta, kad ji stovėjo kapinių žemėje. Gausybė piligrimų taip sutrypdavo kapus, kad jų vietoje likdavo tik juoda žemė. Parapijos žmonės ėmė piktintis. Tada broliai dominikonai nusprendė bažnyčią pastatyti už kapinių tvoros – pačioje nederlingiausioje žemėje, pelkėje.
Bažnyčią pradėta statyti dar Žečpospolitos laikais – 1780-aisiais. Ji statyta lygiai tiek, kiek buvo statoma ir Jeruzalės šventovė – 43-ejus metus. Tačiau XIX a. pabaigoje bažnyčia, pastatyta už tikinčiųjų aukas, sudegė. Jau XX a. pradžioje ją atstatyti ėmėsi klebonas Jonas Petrauskis, vėliau – prelatas Povilas Pukys. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia beveik nenukentėjo – buvo išvežti tik du jos varpai. O per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčioje trumpam buvo įsikūrę sovietinės armijos kariai. Bažnyčia ir sovietiniais metais buvo kelis kartus remontuota.
Sudegė knyga, bylojusi stebuklus
Prieš 24-erius metus -1988 m. gegužės 6 dieną – popiežius Jonas Paulius II Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikė bazilikos rangą. Dabartinė bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje – jau ketvirtoji. Kada buvo pastatyta pirmoji, nežinoma, nes nerastas joks dokumentas, kuris nurodytų tą datą. Galbūt tie dokumentai, kaip ir knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijos stebuklai, sudegė per 1896-ųjų gaisrą. Tąkart ugnis pasiglemžė bažnyčios archyvą, kelis šimtus knygų, kitus, tikintiesiems labai brangius, daiktus. Apie pirmąją bažnyčią yra išlikę tik liudijimai, jog 1619-aisiais miestelyje buvo pastatyta medinė koplyčia.
Galbūt dėl šventumo, dėl stebuklų, apie kuriuos gandas perduodamas iš lūpų į lūpas, dėl ypač iškilmingų apeigų Žemaičių Kalvarijos sakralinis ansamblis išliko iki šių dienų. Iš senųjų Kančios kelio vadovėlių mokosi š
iandieniniai maldininkai. Mokosi ir būsimieji kunigai, kurių licėjus (mažoji seminarija) įkurtas šalia bazilikos. Galima apgailestauti tik dėl to, kad jau nemažai metų, kai nė vienas šiame krašte gimęs vaikinas nestoja į Telšių kunigų seminariją. Ir ne tik iš šių kraštų – jau seniai šioje seminarijoje bestudijavo ir Plungės bei rajono vidurines mokyklas baigę jaunuoliai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...