Zubovų koplyčią gaubia daug paslapčių

Apie senosiose Plungės kapinėse stovinčią Visų šventųjų koplyčią žinoma nedaug. Iki šiol nepavyko rasti nė vieno dokumento, kuriame būtų parašyta, kada tiksliai dabartinėje Birutės gatvėje įsteigtos miesto kapinės ir pastatyta minėta koplyčia, plungiškių dar vadinama Zubovų vardu. Jeigu tikėtume užrašytais senųjų Plungės gyventojų pasakojimais, koplyčia kapinėse stovi nuo 1858-ųjų. Ją esą už grafų Zubovų bei parapijiečių lėšas pastatė vietiniai meistrai. Pasakojama, kad, prieš ją statant, tris mūrininkus, skardininką ir dailidę grafas Zubovas išsiuntė tobulintis į Prūsiją.


Koplyčia ar
parapinė bažnytėlė?

Ko tie amatininkai išmoko kaimyninėje Prūsijoje, galima pamatyti šiandien, žvelgiant į koplyčią, kuri glumina architektūros istorikus, menotyrininkus, kitus tyrinėtojus, nes ją sunku priskirti vienam ar kitam stiliui. Joje galima išvysti ir vėlyvajam barokui, ir renesansui, ir klasicizmui, ir romantizmui, ir net liaudies bei vietinei architektūrai būdingų detalių. Vis dėlto buvo apsispręsta ir viename leidinyje teigiama, kad Zubovų koplyčia – romantinio klasicizmo pavyzdys.
Ne vienas, išvydęs Visų šventųjų koplyčią, ją palaiko bažnytėle. Manoma, kad ši koplyčia kažkada yra turėjusi net tris altorius, joje buvo aukojamos gedulingosios Mišios. Menotyrininkai pastebi, kad koplyčios vakarinio fasado kompozicija labai primena Vilniaus Aušros vartų koplyčios fasadą, o dekoratyvinės pusapvalės fasado nišos, kuriose, matyt, buvo numatyta pastatyti skulptūras, – Vilniaus katedros fasado detales. Negalima nepaminėti ir tokioms koplyčioms nebūdingo bokšto. Dėl šių ir kitų detalių Zubovų koplyčia panaši į nedidelę bažnytėlę.

Istorija apie varpą

Yra ir viena legenda, bylojanti, jog Zubovų kapinių koplyčia galėjo būti laikoma bažnytėle. Esą joje buvęs ir varpas. Jo dabar nebėra, bet pasakojama, kad ant to varpo buvęs užrašas: „1863 Michail Uzniewicz“. Išlikęs ir garsios plungiškės kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės užrašytas Užupių kaimo gyventojo Prano Kuzovo pasakojimas apie apsukrų žemaitį, kuris Klaipėdos amatininkus pergudravo.
Pasakojama, kad Macenių kaime gyvenęs Mykolas Uznevičius davęs pinigų varpui nulieti. Tačiau vietos amatininkai nė neįsivaizdavo, iš ko jį nulieti. Tada Mykolas Uznevičius kreipėsi į vieną Plungės amatininką. Šis, nors taip pat neišmanydamas, iš kokių medžiagų reikėtų varpą išlieti, ėmė ir sutiko. Jis nuvažiavo į Klaipėdą medžiagų pirkti. Žinodamas, jog vietos amatininkai jam savo paslapčių nenorės išduoti, nusprendė jas gudrumu išgauti.

Gudrus žemaitis

Nutaisęs liūdną veidą, puolė po parduotuves lakstyti. Tai išvydęs, vienas prūsas priėjo prie meistro ir pasiteiravo, ko tas toks liūdnas po krautuves zylioja? Šis tiks rankomis sumosavo – girdi, jam niekas negalįs padėti. Bet prūsas neatstojo – pasakok, ir gana. Plungiškis, esą labai jau spiriamas, porino esą jį ponas į miestą siuntęs medžiagų varpui nupirkti, o kokių medžiagų reikia – į raštelį surašęs. Tik bėdžius tą raštelį pametęs…
Pagailo prūsui žemaičio. Jis ėmė plungiškį vedžioti po krautuves ir rodyti, kokių medžiagų pirkti reikia. Grįžęs su reikalingomis medžiagomis į Plungę, žemaitis išliejo varpą, kuriame buvo įspaustas mecenato vardas. Per Pirmąjį pasaulinį karą plungiškiai, bijodami, kad varpo neišlydytų ginklams, jį paslėpė, o karui pasibaigus, vėl į varpinę įkėlė. Kur tas varpas dingo vėliau, niekas nežino.
Plungės kapinių Visų šventųjų koplyčioje palaidoti ne tik grafai Zubovai ir jų šeimos nariai, bet ir apylinkių bajorai. Keliose koplyčios vietose išlikusios įmūrytos paminklinės plokštės, kuriose įrašytos Vaitkevičių, Leščevskių„ Moikovskių šeimų narių bei Leono Studzinskio ir Juzefos Moikovskytės-Studzinskos pavardės. Manoma, jog paskutinės apeigos šioje koplyčioje vyko 1934 metais.

Iš toli – gražu,
iš arti – graudu

O kaip Visų šventųjų koplyčia atrodo dabar? Ar tas viršutinės fasado dalies švytėjimas ir žvilgsnį traukiantis raudonas stogas byloja apie koplyčios atnaujinimą, o gal tik užmina mįslę apie nežinia kur ir kaip išleistus beveik 200 tūkst. litų? Tokie įtarimai kyla, kai prieini artyn. Prieš keletą metų „Žemaitis“ jau rašė apie pradėtą ir nebaigtą koplyčios atnaujinimą, po kurio koplyčioje „meldėsi“ balandžiai ir šikšnosparniai. Jų išmatos gadino altorių.Tokiu kapinių koplyčios atnaujinimu piktinasi ne tik vietos žmonės. Nebe pirmi metai dėl šios koplyčios kovoja ir iš Plungės kilusi, o šiuo metu Vilniuje gyvenanti Danutė Domarkė. Tai ji prieš kelerius metus kreipėsi į mūsų redakciją. Moteris vis varsto vietos valdžios, plungiškių Seimo narių, Kultūros vertybių apsaugos departamento duris. Ir atsimuša tarsi į akmeninę sieną.Po koplyčios atnaujinimo viskas kaip buvo, taip ir liko: iš tolo – gražu, prieini artyn – graudu. Fasadinėje pusėje matome balkoną su puošnia kalstyta metaline tvorele. Tačiau stvovėti po juo ir grožėtis – pavojinga, mat balkonas bet kada gali užkristi kam nors ant galvos.
Nerimą tebekelia ir lauko siena, esanti šalia altoriaus. Gal dėl neteisingai pakabinto ir per trumpo lietvamzdžio, gal dėl kitų priežasčių nuo tos sienos kol kas krenta didžiuliai tinko gabalai, tačiau bet kada ji gali visiškai susmukti. Rašant minėtą straipsnį apie koplyčios atnaujinimą, teko kalbėtis su Plungės savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus už paminklosaugą atsakinga vyriausiąja specialiste Vitalina Šidlauskiene. Po mūsų pokalbio ji susitiko su UAB „Džiugo statyba“ direktoriumi Stasiu Pukšniu, kuris patikino, jog visi reikalingi lietvamzdžiai nupirkti ir sukrauti kriptoje. Jų tvirtinti esą negalima, nes dar nesutvarkytos sienos. O kad vanduo jų visiškai nesuardytų, prie senųjų lietvamzdžių prijungti nauji galiukai.

Su gerais norais –
tiesiai į spąstus

Pinigų šiam objektui skyrė Plungės savivaldybė: 2008-aisiais – 61 tūkst., o 2009-aisiais –
137 tūkst. litų. Bet prasidėjo krizė ir pinigų šaltinis išseko. Tuomet, kai tie pinigai buvo gauti ir koplyčią imta restauruoti, viskas atrodė gražu, tačiau dabar aišku, kad ir Plungės savivaldybė, ir bažnyčia pateko į savotiškus spąstus. Yra tokia tvarka, jog tuomet, kai darbai jau pradėti, negalima dalyvauti jokiame Europos Sąjungos remiamame projekte, kuris palengvintų Savivaldybės naštą. Taigi finansavimo šaltinis lieka tas pats – Plungės rajono savivaldybė. Aišku, prisidėti gali bažnyčia, verslas bei privatūs aukotojai. Tačiau norinčiųjų iki šiol neatsirado…
„Žemaitis“ kalbėjosi su Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanu, Plungės bažnyčios klebonu Juliumi Meškausku. „Tai, kas padaryta, jau padaryta, nors dirbo ne paprasti statybininkai, o restauratoriai. Mes visais būdais stengiamės Visų šventųjų koplyčią išsaugoti, bet pabaigti ją restauruoti – ne bažnyčios jėgoms. Dar nebaigtas parapijos namų remontas, reikia tvarkyti bažnyčios tvorą, nemažai pinigų reikėjo pasvirusiam kryžiui sutvarkyti. Be to, bažnyčia pradėjo remontuoti Senelių namams skirtus pastatus. Jeigu koplyčia būtų kaime, galėtume dalyvauti įvairiuose projektuose, bet ji stovi mieste ir mes to daryti negalime“, –
sakė dvasininkas.

Ar koplyčioje vis dar „meldžiasi“ balandžiai
ir šikšnosparniai?

Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vidmantas Dovidauskas patikino, kad koplyčia yra užkonservuota, ir, kol nebus gauta lėšų darbams tęsti, nieko blogo atsitikti neturėtų. Patikino ir tai, kad koplyčioje gyvenusių, vaikus perėjusių ir viską teršusių balandžių bei šikšnosparnių joje nebėra. Esą vidun jie patekdavo per suplyšusį ventiliacijos tinklelį. Dabar tas tinklelis – sutvarkytas. Savo pavaldiniui pritarė padalinio vedėjas Antanas Eičas. „Tinklelį sutvarkius, reikėjo balandžius išvaikyti, o ne laukti, kol jie čia nugaiš, – sakė jis. – Koplyčia užkonservuota idealiai. Jos savininkams belieka ją tinkamai prižiūrėti.“
Tokia kultūros vertybes saugančių specialistų nuomonė.
Deja, balandžiai iki šiol tebeskraido – gal vargšai ir nugaiš, bet juk galima juos išvaikyti.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog šiai nuomonei pritariančių vietos gyventojų, kuriems Visų šventų
jų koplyčia yra brangi, – sutikti nepavyko. Žmonės sakė laukiantys, kol Plungės savivaldybės administracija viešai paskelbs, kam UAB „Džiugo statyba“ išleido beveik 200 tūkst. litų, ir kada, kaip bei už ką koplyčia bus baigta atnaujinti?

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...