Spraudžio bažnytėlės likimas – tuštėjančio kaimo rankose

Spraudžio kaimas – Rietavo savivaldybės pakraštyje, todėl nenuostabu, kad ne tik prašalaičiai, bet ir patys kaimo gyventojai Spraudį laiko užkampiu. „Užkampių užkampis, – sakė užkalbintas spraudiškis. – Ir našlių kaimas… Bet kitur gyventi vis tiek nenorėčiau. Kituose kaimuose daugiau našlių moterų, o Spraudyje – vyrų. Aš ir pats – našlys. Klausiate apie bažnyčią? Nelabai ką galiu papasakoti. Ir iš kitų nedaug sužinosite, nes senųjų gyventojų jau beveik nebėra – išmirę. O likusieji – arba negirdintys, arba atminties netekę. Galiu pasakyt tik tiek, kad mūsų bažnytėlė – labai graži. Gaila, jog ne mūsų jėgoms ją išlaikyti. Ir jeigu ne iš čia kilęs, o dabar Vilniuje gyvenantis verslininkas Jonas Šarkauskas, varguolė gal jau ir nugriuvusi būtų. Ar ilgai kiauru stogu stovėsi?.. “



Medinė Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia pastatyta 1939-aisiais kapinių vietoje. Apie buvusias kapinaites byloja likę didžiuliai medžiai, kurie, matyt, kelis šimtmečius už bažnyčią senesni. Šiais medžiais džiaugiasi ir vietiniai, ir prašalaičiai. „Anksčiau čia daug daugiau ąžuolų augo, –
pasakojo bažnyčią „Žemaičio“ žurnalistams atrakinęs Vytautas Slanys. – Kai kuriuos medžius teko nupjauti, kad ant bažnyčios neužgriūtų ir stogo nesulaužytų. Galingi medžiai, oi, kokie galingi…“ Beveik tą patį sakė ir viena šio kaimo senolė. Ir pridėjo, jog ši vieta – sakralinė. Esą jau prieš kelis šimtmečius žmonės prie tų ąžuolų dievams meldėsi.
Matyt, ši vieta sužavėjo ir inžinierių Steponą Stulginskį, kuris 1935-aisiais suprojektavo Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčią Spraudžio kaime. Tai buvo padaryta tuo metu, kai Lietuvos kaimai į vienkiemius išsiskirstė. Bažnyčios statyba rūpinosi tuometinis Rietavo klebonas Juozas Valaitis, tad darbai ėjosi sparčiai ir jau 1938-aisiais pašventinti bažnyčios pamatai. O po metų – 1939-ųjų lapkričio 12-ąją – Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje buvo aukojamos pirmosios Mišios. Spraudžio bažnytėlėje prieškario, karo ir pokario metais meldėsi visų aplinkinių kaimų gyventojai. Ir iki šiol vyresnio amžiaus žadvainiškiai iš įpročio į Mišias dažniau važiuoja į Spraudį nei į Rietavą.
Popiežius Benediktas XVI 2009-uosius buvo paskelbęs Šv. Pauliaus metais. Visoje Telšių vyskupijoje Spraudžio bažnyčia – vienintelė pavadinta šio šventojo vardu. Ir būtent tais metais buvo minimas šios bažnyčios 70-metis. Tąkart per Šv. Pauliaus atlaidus į nedidelį kaimelį susirinko tiek žmonių, jog vos vos į bažnyčią sutilpo. Tuometinis Rietavo klebonas Egidijus Jurgelevičius džiaugėsi tiek daug žmonių joje matydamas. Kalbėdamas su parapijiečiais, jis tąkart prisipažino: „Kai atėjau čia dirbti, maniau, jog Spraudžio bažnyčia – per didelė retėjančiam kaimui. Šiandien matau, kad ji – per maža. Yra manančių, kad Spraudžio kaimui bažnyčios nereikia, bet man atrodo, jog tol, kol nors vienas žmogus čia ateis, bažnyčia bus reikalinga.“
Būtent prieš tą jubiliejų Šv. apaštalo Pauliaus bažnytėlė buvo suremontuota. Tiesa, visko sutvarkyti nepavyko – neužteko pinigų. Tąkart pakeistas stogas, sutvarkytas beveik nugriuvęs bokštellis, nuo sienų nugramdyti pelėsiai ir jos perdažytos. Tuoj po remonto, atlaidų sekmadienį, pašventintas ir ką tik atnaujintas Švenčiausios Mergelės Marijos horeljefas. Dauguma darbų atlikta už žemiečio verslininko Jono Šarkausko lėšas. Jam dėkojo ne tik vietiniai, bet ir iš čia kilę, tačiau jau kitose Lietuvos vietose gyvenantys ar net po užsienius išsibarstę spraudiškiai. Pats J. Šarkauskas ir tąkart, ir dabar, kai jį kalbino „Žemaičio“ žurnalistai, buvo santūrus: „Geri darbai daromi tyliai“, – tepasakė.
Po jubiliejaus prabėgo treji metai. Spraudžio kaimas dar labiau išretėjo. Ir beveik išsipildė klebono Egidijaus Jurgelevičiaus žodžiai, kad į bažnyčią gali beateiti tik vienas žmogus. Nors bažnyčios raktus valdantis Vytautas Slanys žurnalistams sakė, kad nėra buvę Mišių, jog jose dalyvautų tik vienas spraudiškis, dažniausiai, norint atėjusius į bažnyčią suskaičiuoti, užtenka ir vienos rankos pirštų… Tik kasmet per Šv. Pauliaus bei per Žolinės atlaidus kaimas atgyja, o bažnyčia būna pilna tikinčiųjų.
Nuo 1959-ųjų Spraudžio kaime gyvenantis Kostas Grigalius sakė atsimenantis tuos laikus, kai šią bažnyčią statė. Jis, dar būdamas vaikas, dažnai su tėvu iš gretimo kaimo į Spraudį atvažiuodavo. Tuoj po karo vyras buvo nuteistas ir ištremtas. Nuo 1948-ųjų iki 1955-ųjų sėdėjo kalėjime, po to trejus metus gyveno tremtyje. Į Lietuvą grįžo 1958-aisiais. Po metų apsivedė ir persikėlė gyventi į Spraudį. „Keista, bet sovietiniais metais ta bažnytėlė veikė. Niekas jos nei sandėliu, nei kuo kitu pavertė – tik buvo atskyrę nuo Rietavo bažnyčios. Atsimenu, kartą ją net remontavo. O visus smulkius darbelius patys atlikdavom, – pasakojo spraudiškis. – Ypač dažnai tekdavo langus stiklinti. Ne kartą esu naujus dėjęs. Ir ne žmonės, o balandžiai, kurių tuomet kaime buvo privisę, juos iškuldavo.“
Išgirdęs klausimą, kas dabar bažnytėlę valo ir tvarko, raktininkas paaiškino: „Prieš Mišias ateina Marytė Eitutienė, Stasė bei Juozas Razučiai ir aš. Bendrom jėgom sutvarkom bažnyčią ir pasiruošiam Mišioms. Kartais prie mūsų dar vienas kitas prisideda, ir viskas. Prieš mėnesį baigėm remontuoti bažnyčios vidų. Svarbiausia, kad pakeitėm grindis, nes senosios jau buvo visai supuvusios. Dabar jos plytelėmis išklotos, tai turėtų amžius laikyti, – pasakojo Vytautas Slanys. – Ir vargonus naujus turim. Klebonas Antanas Gutkauskas pasirūpino. Jis ir vargonininką iš Rietavo atsiveža.“
Kiek patylėjęs, į skrynią sudėtus bažnytinius apdarus parodęs, vargonus paglostęs, bažnyčios raktininkas pasakojo toliau: „Anksčiau Spraudyje ir choras buvo – matot, ten jam specialus balkonas įrengtas. Dabar nebegieda – kaime giedotojų nebeliko. Pažiūrėkit, nuo bažnyčios pastatymo ant sienos kabėjęs Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas dabar altoriuje pakabintas. Gražu… Jeigu pavyks dar išorę suremontuoti, daug kas mums bažnytėlės pavydės. Tik gaila, kad beveik nėra kam į ją vaikščioti. Senieji miršta, o jauni neužsilaiko… Dar ne taip seniai Ona Papievienė ateidavo. Dabar jau pas ją pats klebonėlis užsuka. Panašiai yra ir su kitais.“
Spraudiškis apgailestavo, kad senieji Anapilin išeina, o jaunimas, išgirdęs tėvų prašymus likti ir ūkininkauti Spraudyje, tik pasijuokia ir geriau į anglijas ar airijas patraukia. Nepadeda įtikinėjimai, jog iš čia Klaipėdos-Vilniaus magistralė – ranka pasiekiama, tad galima į darbą Klaipėdoje važinėti. Tiesa, ne visi išsiskirsto. Antai kaimo seniūnaitė Dainora Razutienė po pasaulį nesiblaško. Kaimas ją jau antrą kartą seniūnaite išrinko.
Dainora Razutienė sakė: „Prieš 25-erius metus Spraudyje gyveno per 80 žmonių. Dabar su visais senais ir mažais 36 belikę. Ne vienas mūsų bažnytėle džiaugiasi ir sako, kad ji – graži, tačiau ją išlaikyti – ne mūsų jėgoms. Laimė, jog padeda Rietavo bažnyčia, be galo dėkingi esam kraštiečiui Jonui Šarkauskui. Jo tėviškės vietoje nei trobos, nei kito pastato likę, tačiau mūsų jis nepamiršta. Ir per atlaidus, ir Visų šventųjų dieną – visada Spraudyje Joną Šarkauską sutiksi.“
Rietavo klebonas Antanas Gutkauskas, paklaustas apie rėmėjus, neįvardino mecenato pavardės. To jo, kaip sakė klebonas, buvo paprašęs pats verslininkas. Antanas Gutkauskas tik papasakojo, kad bažnyčia būtų netrukus sunykusi, nes jau buvo įsimetęs grybas, pelėsis. Todėl teko dėti ne medines grindis, o kloti plyteles. Pasiteiravus apie pinigus, klebonas pridūrė, jog prie Spraudžio bažnyčios remonto prisidėjo Rietavo bažnyčia, buvę ir daugiau aukotojų. Jis taip pat sakė: jeigu pavyks gauti dar ėšų, sutvarkys bažnyčios fasadą, lietaus kanalizaciją, atliks kitus darbus.
„Žemaitis“ telefonu kalbėjosi su UAB „Gazimpeksas“ vadovu Jonu Šarkausku. Jis sakė, kad tai, kas padaryta bažnyčioje, padaryta už jo bendrovės pinigus. „Prisidėjo ir Rietavo bažnyčia, ir kiti“, – sakė verslininkas. Ir paprašė jo nereklamuoti, nes tebesilaiko nuomonės, kad apie gerus darbus varpais skambinti nereikia. „Planuoju ir ateinančiais metais kažkokią sumą skirti tai bažnyčiai, – kalbėjo bendrovės vadovas. – Reikia ir lietvamzdžius, ir griūvančią tvorą, ir aplinką sutvarkyti. Visa tai darau dėl to, kad mano krašto žmonės savo bažnyčią turėtų.“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...