Gegrėnų bažnytėlės puošmena – malonėmis garsėjanti Jėzaus Nazariečio statula

Ankstyvas užpraėjusio sekmadienio rytas… Laukai ir pievos apkloti baltu sniego patalu. Ore tvyro visa stingdantis šaltis, o žvarbus vėjas sukasi tarp medžių šakų bei nemaloniai liečia veidą. Vingiuotais miško keliukais atvykę į Gegrėnus, dairomės į iš išorės paprastutę kaimo šventovę, apjuostą medine tvora, stovinčią beveik pačiame gyvenvietės pakraštyje, ant kalnelio. Mes – „Žemaičio“ žurnalistai – norėjome pasidomėti, kuo gyvena ši atokioje vietovėje įsikūrusi Jėzaus Nazariečio bažnyčia, mat dažna šalies šventovė šiandien kenčia nuo laiko paliktų pėdsakų, kuriems pašalinti reikalingos meistrų rankos bei didelės pinigų sumos. Į bažnyčią užklydome besibaigiant šv. Mišioms. Jos čia – ankstyvos. Atvėrus duris, mus pasitiko stebinantis jaukumas: viskas tvarkinga, nauja, gražu. Nepaisant žiemiško oro, bažnytėlėje meldėsi būrelis tikinčiųjų.



Dalyvaudami šv. Mišiose, akimis klaidžiojome po kiekvieną gegrėniškių šventovės kampelį – tikėjomės aptikti nors menkiausią visa naikinančio laiko paliktą žymelę. Ko gero, dažnam skaitytojui dingtelėjo mintis, jog tuoj prasidės ilgas būtinų remonto darbų sąrašas. Tačiau kritikos kupinus žvilgsnius mums teko „palaidoti“, mat Gegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčia – bene vienintelė Plungės rajono šventovė, kurios sutvarkyta ne tik išorė, bet ir vidus. Vėliau iš klebono Edgaro Petkevičiaus sužinojome, jog didžiuosius bažnyčios remonto darbus pradėjo prieš keletą metų Gegrėnuose klebonavęs Narsutis Petrikas, po to juos tęsė klebonas Gediminas Norvilas, šiuo metu aptarnaujantis Šateikių parapiją.
Gegrėnų šventovė išlaikė savo autentiškumą
Tiems, kuriems teko lankytis Gegrėnuose, nė nereikia sakyti, kad ši vėlyvojo baroko kaimo šventovė – palyginti maža (19,9×12,7 m). Klebono E. Petkevičiaus pasakojimu, bajoras Mykolas Venslauskas 1754-aisiais ją pasistatė savo šeimos ar giminės poreikiams, todėl ji ir nedidelė. Tai, kad bažnyčioje lankydavosi nedaug tikinčiųjų, liudija XIX a. pirmojoje pusėje šių Dievo namų pasienyje stovėję tik du suolai ir trys klauptai navoje. Pasak klebono, Gegrėnų bažnyčia ilgą laiką buvo Žemaičių Kalvarijos filija, todėl tarsi slėpėsi šešėlyje.
XIX a. pradžioje bažnyčios sienos jau buvo apipuvusios, todėl imta rimtai svarstyti apie jos perstatymą. Tuo pasirūpino tuometiniai Gegrėnų valdytojai Stanislovas ir Juzefa Venslauskai. Tačiau jų skirtų lėšų pakako tik būtiniausiems darbams atlikti: ąžuoliniai susmegę pamatai pakeisti mūriniais, atnaujinti supuvę sienojai ir prakiuręs stogas, nugriautas vidurinis bokštelis, o grindys išklotos plytomis.
Nors medinė Gegrėnų šventovė architektūriniu požiūriu – itin kukli ir negali pasigirti išskirtinėmis formomis ar puošnumu, ji – išskirtinė. Kuo ji tokia ypatinga? Ogi autentiškumu. Nors per beveik 260 gyvavimo metų jai teko atlaikyti ganėtinai daug remonto darbų, nepasikeitė nei bažnyčios planinė struktūra, nei vidaus erdvė, beveik nepakito ir joje esantys įrenginiai.
Kaip rodo bažnyčios vizitacijos aktai, 1821-1825 m. atliktas kapitalinis remontas. Istoriniai šaltiniai byloja ir apie tuo metu iš dalies atnaujintą įrangą. Saugodami sakralinį paveldą ateinančioms kartoms, meistrai rekonstravo didįjį altorių, autentiškų barokinių formų šoniniams altoriams, iki tol turėjusiems tik mensas (stalus), pastatė neobarokinius retabulus (skulptūrines arba tapytas viršutines altoriaus dalis).
Pagrindinis interjero akcentas – altoriai
Nors Gegrėnų bažnyčios fasadų kompozicija – paprasta, iškilmingumo ir puošnumo pastatui suteikia lanko formos arkomis užbaigti stačiakampiai langai bei nedidukai barokinio stiliaus bokšteliai.
Šventovės interjeras taip pat neturi įspūdingo grožio detalių. Bene svarbiausi vidaus erdvės akcentai – trys altoriai, išlikę nuo pat bažnyčios pastatymo: didysis Jėzaus Nazariečio ir du šoniniai, kurie ilgą laiką, kaip jau minėta, turėjo tik mensas.
Įdomu tai, kad 1776-ųjų vizitacijos akte pateiktas smulkus didžiojo altoriaus aprašymas rodo, kad anuometinis altorius mažai kuo skyrėsi nuo dabartinio. Žinoma, laiko poveikis vis dėlto jaučiamas.
Akte rašoma, jog stalių amatininkų darbo altorius buvęs dviejų tarpsnių su dviem kolonomis, gražiai baltai nudažytas, o kai kur – net paauksuotas. Pirmojo tarpsnio nišą puošusi Jėzaus Nazariečio statula, kurią dengė naujas Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas, tapytas ant medžio lentų. Antrajame tarpsnyje kabėjo Švč. Jėzaus Širdies paveikslas, o pats altorius stovėjo kiek toliau nuo galinės sienos, kad žmonės jį galėtų apeiti keliais.
Šiandieninis altoriaus vaizdas beveik toks pats, tik dabar altorius arčiau sienos. Be to, iki XX a. pirmojo ketvirčio bažnyčios lubos buvo aukštesnės, todėl dabartinei erdvei altorius yra per aukštas, tad, remontuojant šventovę, lubos ties jo viršumi buvo išpjautos. Tai rodo, kad altoriaus struktūros elementai – autentiški.
Galima spėti, jog didysis altorius buvo remontuotas iki 1821-ųjų, mat tų metų inventoriuje altoriaus apibūdinimas beveik sutampa su dabartiniu jo vaizdu. Kadangi 1776 metų inventoriuje neužsimenama apie šv. apaštalų Petro ir Pauliaus statulas bei kolonas, galima manyti, jog altorius buvo ne tik remontuotas, bet ir truputį patobulintas, tačiau karkasas iš esmės nepakeistas. Manytina, jog šiandien gegrėniškių šventovėje esantis altorių ansamblis galutinai suformuotas XIX a. trečiajame dešimtmetyje.
Bažnyčią puošia Jėzaus Nazariečio statula
Didysis šventovės altorius ypatingas ne tik dėl savo autentiškumo, bet ir dėl įrėmintoje jo nišoje įkomponuotos Jėzaus Nazariečio statulos. Tai – vienas vertingiausių Gegrėnų bažnyčios kūrinių. Beje, jis laikomas stebuklingu, mat žmonės tiki, kad kreipdamiesi į Jėzų Nazarietį sulauks įvairų malonių. Melsdamiesi prie šios statulos, tikintieji dažniausiai prašo sveikatos.
Jėzaus Nazariečio siužetas – populiariausias Kristaus atvaizdas liaudies kūryboje. Tokių statulų ar skulptūrėlių gausu ne tik bažnyčiose, bet ir mediniuose kryžiuose, koplytstulpiuose bei koplytėlėse. Liaudies meistrų darbuose Jėzus Nazarietis paprastai labai artimas Antakalnio Jėzaus statulai, kurios kopijas meistrai galėdavo pamatyti bažnyčiose.
Klebonas E. Petkevičius mums pasakojo, jog Gegrėnų Dievo namų didžiajame altoriuje įkurdintas Jėzus Nazarietis turi keletą skirtingų liturginių apdarų. Anksčiau per kiekvieną religinę šventę jis puošdavosi tai šventei tinkančia apranga. Klebono teigimu, adventiniu laikotarpiu statula turėtų būti aptaisyta violetinės spalvos apdarais, mat ši spalva simbolizuoja skausmą ir atgailą. Violetinės spalvos liturginiai drabužiai dėvimi gavėnios, advento ir pasninko dienomis. Šiandien Jėzaus Nazariečio statulos apdarai, anot E. Petkevičiaus, jau yra sudūlėję. Tačiau klebonas pažymėjo, kad jie – saugomi.
Manoma, kad ši statula Gegrėnų bažnyčioje stovi nuo pat jos pastatymo. Ji ne kartą perdažyta, statulos autentišką polichromiją slepia net keli vėlesni sluoksniai. Gaila, bet XVIII-XIX a. vizitacijos aktuose minimas Išganytojo galvą puošęs vainikas neišliko. Dabartinė karūna iškirpta iš paprastos skardos.
Įspūdį daro ir Jėzaus Nazariečio skulptūrą dengiantis Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas. Tik šiuo metu neveikia paveikslo nuleidimo mechanizmas.
Gegrėnų bažnyčia šiandien
„Žemaitis“ jau ne kartą su skaitytojais dalijosi rūpesčiais dėl sakralinių pastatų būklės: vieniems būtinas naujas stogas, kitų pūva sienos, trečių prižiūrėtojai suka galvas, kaip atsikratyti pastatą naikinančios drėgmės ir atkurti autentišką bažnyčios interjerą. O gegrėniškių šventovė, pasak už paveldosaugą atsakingos Plungės rajono savivaldybės vyr. specialistės Vitalinos Šidlauskienės, šiandien neturi rūpesčių.
Specialistės teigimu, šiuo metu kaimo parapijiečiai gali didžiuotis tiek iš išorės, tiek iš vidaus sutvarkyta bažnyčia. V. Šidlauskienė pasakojo, kad remonto darbais pasirūpino neseniai dirbę klebonai N. Petrikas ir G. Norvilas.
Tą patį mums kalbėjo ir dabartinis bažnyčios šeimininkas –
klebonas E. Petkevičius, pasak kurio, N. Petrikas pasirūpino šventovės lauko puse: sutvarkytos sienos bei stogas, sudėti lietvamzdžiai, Dievo valiai nepalikta ir šalia esanti varpinė. O G. Norvilo rūpesčiu atnaujintas vidus: išdažytos sienos, pakeistos grindys. Dabartinis klebonas pasidžiaugė ir įrengtomis priešgaisrine bei apsaugos signalizacijų sistemomis.
Panašu, jog E. Petkevičius parėjo dirbti į paskutiniųjų klebonų išpuoselėtus Dievo namus. Iš kone dešimtmetį bažnyčią prižiūrinčios Vilmos Lingienės sužinojome, kad dabartinis parap
ijos klebonas pasirūpino, kad šventovė būtų aptverta nauja medine tvorele. E. Petkevičiaus rūpesčiu sutvarkyta ir netoli įėjimo į bažnyčią esanti koplytėlė.
Galima tik pasidžiaugti, kad Gegrėnų parapijai tenka bažnyčią tvarkantys ir ją išsaugoti besistengiantys dvasininkai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...