Medingėnų kapinių koplyčia – lyg antroji bažnyčia

Į Lietuvą įžengus krikščionybei, vienas po kito ėmė kilti sakraliniai statiniai – bažnyčios, varpinės, koplyčios bei koplytėlės. Šiandien turime galimybę prisiliesti ne tik prie unikalių medinės architektūros kūrinių, bet ir pažinti senąsias lietuvių sakralinės architektūros tradicijas. Vertinant mažąją sakralinę architektūrą, neišdildomą įspūdį palieka koplyčios. Vienos jų praeivių ar pravažiuojančiųjų dėmesį traukia įsikūrusios pakelėse, kitos, saugodamos ne vieną šimtmetį skaičiuojančią gyvenvietės ir čia gyvenančių žmonių istoriją, rymo kapinėse.
Kapinėse rymo ir Medingėnų koplyčia, vos prieš keletą metų aktyvių medingėniškių bei čia klebonavusių dvasininkų rūpesčiu prikelta naujam gyvenimui. Šiandien ji – tarsi maža bei jauki bažnytėlė, kviečianti tikinčiuosius maldai.



Vietoj senosios koplyčios – nauja
Atvažiavus į Medingėnus, neįmanoma nepastebėti sutvarkytos gyvenvietės. Už viso to slypi rūpestinga Medingėnų seniūnės Salomėjos Čiesnienės ranka, kuri geba pasirūpinti čia gyvenančių žmonių gerove bei suburti juos darbui. Apie tai liudija ir sutrešusios senosios Medingėnų kapinių koplyčios atstatymas. Imtis šio darbo medingėniškius paskatino tuometinis parapijos klebonas Vytautas Tamošauskas.
Senoji Medingėnų koplyčia nebuvo įtraukta į saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl leidimas ją nugriauti ir vėl atstatyti nebuvo reikalingas. Tiesa, Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio specialistai nepritarė, kad senoji koplyčia būtų nugriauta. Jie rekomendavo senąjį statinį išsaugoti sutvirtinant jo sienas. Tačiau į jų rekomendacijas nebuvo atsižvelgta.
Pasak seniūnės, nusprendus atstatyti koplyčią, pirmiausiai buvo kreiptasi į Rietavo savivaldybę – prašyta lėšų. Po to ieškota statybų įmonės. Tačiau išsiaiškinus, kad darbai gali kainuoti daugiau nei pats pastatas, nuspręsta kreiptis į vietinį meistrą Rolandą Valauską. Naujam gyvenimui prikelti vieną svarbiausių Medingėnų statinių meistras pasikvietė ir pagalbininką.
Naujos koplyčios pastatymas atsiėjo apie 23000 litų, iš jų 15000 skyrė Savivaldybė, likusieji suaukoti parapijiečių. Medingėnų bendruomenės pirmininkė Irena Bagdonienė aplankė visus panorusius prisidėti gyventojus ir surinko trūkstamą pinigų sumą. 2009-aisiais prasidėjusios statybos baigtos tais pačiais metais.
Koplyčios įrengimo darbai gulė ant tuo laiku Medingėnus aptarnavusio klebono Arvydo Mačiulio pečių. Jis pasirūpino ir visais šiandien koplyčią puošiančiais religiniais daiktais. Rietavo klebonas Antanas Gutkauskas pasakojo, jog Kryžiaus kelio simbolius A. Mačiulis gavo net iš Vokietijos. Tvarkant koplyčios vidų vėl teko vienytis Medingėnų kaimo bendruomenei – žmonės noriai aukojo.
Naujoji kapinių koplyčia šiandien žavi tiek savo išore, tiek bažnyčią menančiu vidumi, į kurio interjerą darniai įsilieję nedidelis altorius, sakykla bei klausykla. Medingėniškiai yra sakę, jog išpažintis šioje koplyčioje, klūpint prie kuklios, tačiau jaukumu dvelkiančios klausyklos, – daug nuoširdesnė. „Ne prabangoje slypi tikrasis sakralinių objektų grožis“, – ne kartą yra akcentavę kaimo tikintieji.
Medingėniškiai – aktyvūs žmonės
Kapinių prižiūrėtoja nuo 1996-ųjų dirbanti Rūta Piekuvienė džiaugėsi naująja koplyčia. Anot jos, iš ankstesnės buvo likę tik griuvėsiai. Moteris pasakojo, jog senoji koplyčia nebebuvo tinkama religinėms apeigoms ir tarnavo tarsi sandėlis, kuriame glaudėsi laidojimui reikalingi daiktai bei kapinių priežiūrai būtini įrankiai.
Medingėniškė prisiminė, jog kaimo gyventojai itin noriai prisidėjo prie kapinių puošmenos atstatymo – ir pinigais, ir darbu. „Žmonės savo jėgomis nugriovė senąjį pastatą bei išvežė atliekas“, – pasakojo ji. Paklausta, kada galėjo būti pastatyta senoji koplyčia, R. Piekuvienė tik trūkčiojo pečiais, tačiau atskleidė iš senųjų žmonių girdėjusi, jog prie jos statymo buvo prisidėję dvarininkai Sakeliai ir Šiukštos.
Seniūnė pasakojo, jog senoji kapinių koplyčia, ko gero, pastatyta dar prieš dabartinę Medingėnų šventovę, kuri virš kaime esančių namų išdygo 1902-aisiais. Jos manymu, koplyčia medingėniškiams tuo metu galėjo atstoti bažnyčią.
Koplyčiai suvargus, susirūpinta jos atstatymu. Nors S. Čiesnienė ir tuometinis klebonas V. Tamošauskas davė darbams pradžią, sparčiau judėti tikslo link jie pradėjo į Rietavą atėjus klebonauti A. Gutkauskui. Pasak jo, rūpintis Medingėnų parapija buvo pavesta kunigui A. Mačiuliui, jis rūpinosi ir koplyčios atstatymu. A. Gutkauskas tvarkė piniginius reikalus. Bendradarbiaujant šiems dvasininkams, parapijos kapinėse vietoj senosios koplyčios išdygo nauja, savo dydžiu ir forma prilygstanti senajai.
Koplyčia tarnauja parapijiečių religiniam gyvenimui
Klebonas A. Gutkauskas pasakojo, jog medingėniškiai itin noriai lankosi naujojoje koplyčioje. Klebonaujant A. Mačiuliui, vietinius čia sukviesdavo gegužinės pamaldos, kurių metu dvasininkas drauge su kaimo tikinčiaisiais giedodavo Švč. Mergelės Marijos litaniją.
Pasak A. Gutkausko, medingėniškiams itin svarbios Vėlinės. Nemažiau reikšminga ir Visų šventųjų diena. Ta proga koplyčioje aukojamos šv. Mišios už Medingėnų parapijos mirusiuosius.
Pernai po Visų šventųjų iškilmės medingėniškiai koplyčion būrėsi gedulingoms pamaldoms, kurias aukojo klebonas A. Gutkauskas. Ypatingų akcentų šioms pamaldoms suteikė Medingėnų bažnyčios choro giesmės. Po jų gedulinga procesija kapinėse giedojo Visų šventųjų litaniją bei meldėsi už Anapilin iškeliavusius parapijiečius.
Pasibaigus visoms tos dienos religinėms apeigoms, žmonės išsibarstė po išpuoselėtas kapines aplankyti savo artimųjų kapviečių, kurias papuošė gėlėmis bei plevenančiomis žvakių liepsnelėmis. Dėl medingėniškiams ypač svarbių Visų šventųjų dienos bei Vėlinių Medingėnų kapinių puošmena vietinių dažnai tituluojama Mirusiųjų koplyčia. O anksčiau statinys buvo vadinamas „kaulinyčia“. Atseit, kažkada jame dūlėjo mirusiųjų kaulų likučiai.
Klebonas A. Gutkauskas sakė, kad atstačius koplyčią, ją galima naudoti ir kaip šarvojimo patalpą. Kartą ji jau buvo panaudota kilniam tikslui. A. Gutkausko manymu, tai – itin patogi vieta mirusiesiems šarvoti, mat nebereikia karsto su palaikais gabenti bažnyčion – visos apeigos atliekamos vietoje, o ir kapinės – čia pat.
A. Gutkauskas teigė, jog žmonių koplyčioje netrūksta ir antrąją Velykų dieną bei gegužės pirmąjį sekmadienį, kai švenčiama Motinos diena.
Klebonas džiaugėsi medingėniškių bei seniūnės aktyvumu ir nuoširdžiu bendradarbiavimu. Jo įsitikinimu, tik dirbant ranka rankon galima pasiekti to, kuo šiandien didžiuojasi Medingėnai. Tik bendruomeniškumo dėka vietoj senosios kapinių koplyčios iškilo nauja, savo dydžiu ir forma prilygstanti ankstesnei. Žinoma, šioji – išpuošta ir išpuoselėta bei primena bažnyčią, į kurią maloniai užsuka medingėniškiai bei kaimo svečiai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...