Alsėdžių kapinių koplyčia: dar ne visos paslaptys atskleistos

Alsėdžiai, kadaise buvę Žemaičių vyskupų rezidencija, iki šiol traukia istorikų, paveldosaugininkų ir religijotyrininkų dėmesį. Vilniaus dailės akademijos leidykla 2002 metais išleido knygą, kurioje aprašomi įvairūs Alsėdžių miestelio istorijos tarpsniai, išvardijami rezidencijos dvarui priklausę pastatai, aprašomi kiti buvę reikšmingesni statiniai, įstaigos, piešiamas per amžius kitęs miestelio apstatymas. Bet leidinyje nė žodeliu neužsimenama apie XVIII a. senosiose miestelio kapinėse pastatytą medinę koplyčią, kuri, kaip rodo skurdūs istoriniai šaltiniai, skirtingais laikotarpiais vaidino gana svarbų vaidmenį miestelėnų gyvenime.



Išsaugojo dalelę miestelio istorijos
Jei ne Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio ir Kultūros paveldo akademijos 2010 metais Alsėdžiuose surengti du seminarai „Lietuvos medinio kultūros paveldo aktualizavimas ir išsaugojimas: aktualijos, teorija, tyrimai“ bei „Lietuvos medinio kultūros paveldo aktualizavimas ir išsaugojimas: tvarkybos darbų teorija ir praktika“, kurių metu daugiausiai dėmesio skirta tuo metu apleistai ir sandėliu paverstai Alsėdžių kapinių koplyčiai, šiandien apie jos istoriją nežinotume beveik nieko. Pirmajame seminare dalyvavę restauratoriai atliko architektūrinius vizualinius, konstrukcinius ir polichrominius statinio tyrimus. Po kelių mėnesių iš įvairių Žemaitijos kampelių atvykę medžio meistrai ir dailidės, remdamiesi parengta koplyčios tvarkybos programa, uždengė naują skiedrų stogą, atnaujino fasadą, restauravo duris ir langus.
Tvarkant koplyčios grindis po jomis nebuvo aptikta jokių laidojimų požymių, tad spėjama, jog koplyčia šioje vietoje pastatyta vos tik atidarius kapines, XVIII a. pabaigoje, mat žemės sklypas šioms kapinėms skirtas 1797 metais. Seminaro dalyviai patvirtino spėjimus, jog koplyčia statyta iš naudotų rąstų ir lentų. Ilgai buvo manyta, kad ji suręsta iš caro įsakymu nugriautos Kęstaičių bažnyčios liekanų, tačiau faktas, jog pastaroji nugriauta tik 1890-aisiais, leidžia manyti, kad medžiagos iš Kęstaičių į Alsėdžius buvo atvežtos tik prireikus perstatyti per šimtą metų apnykusį statinį. „Žemaičio“ korespondentams koplyčios duris atrakinęs ir ją aprodyti sutikęs Alsėdžių parapijos klebonas Edgaras Petkevičius spėliojo, kad pati pirmoji koplyčia galėjo būti pastatyta iš antrosios miestelio bažnyčios rąstų.
Rašytiniai šaltiniai liudija, jog dabartinė ir jau trečioji Alsėdžių švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia buvo pastatyta 1793 metais. Senoji bažnyčia dar kurį laiką stovėjo naujosios pašonėje, tačiau vėliau buvo nugriauta. Tad tikėtina, kad dalis jos medžiagų buvo panaudota kapinių koplyčiai statyti. Iš antrosios miestelio bažnyčios į koplyčią galėjo būti perkeltas ir nedidelis altorėlis, puošiantis koplyčią iki mūsų dienų. Tyrimai parodė, kad kadaise jis buvo labai puošnus, paauksuotas, o tai būdinga tik bažnytiniams altoriams. Spėjama, kad iš ten pat į koplyčią buvo pernešta ir Nukryžiuotojo skulptūra, kažkada taip pat buvusi paauksuota, o pačiai koplyčiai suteiktas Nukryžiuotojo Jėzaus vardas.
Klausimų – daugiau nei atsakymų
Bet didžiausia staigmena restauratorių laukė atidarius koplyčios altorėlio dangtį. Po juo rasta akmeninė plokštė su dviejų šventųjų kankinių Justino ir Sulpicijaus relikvijomis. Lotyniškas užrašas ant relikvijoriaus skelbia: „Jo Ekscelencijos Žemaičių vyskupo Paliulionio įgaliotas 1897 m. rugsėjo 13 d. į šią koplyčią atvykau, Bažnyčios patvirtinta trumpąja forma ją atšventinau, relikvijas į akmeninę plokštę įdėjau, metaliniu dangteliu jas uždariau ir Sedos bažnyčios antspaudu užantspaudavau. Dekanas Jonas Tomašauskas.“
„Jeigu koplyčią reikėjo atšventinti, vadinasi, prieš tai ji buvo perstatyta ar atnaujinta. Būtent tada ir galėjo būti panaudotos medžiagos iš Kęstaičių bažnyčios. Bet tai – tik spėjimai“, – sakė klebonas E. Petkevičius.
Antrąkart koplyčia atšventinta 2010-aisiais, pasibaigus minėtiesiems seminarams. Tąkart prisiminta legenda, kaip caras, įsakęs nugriauti Kęstaičių bažnyčią, liepė jos rąstus vežti į Skuodą, kur buvo ruošiamasi statyti cerkvę, tačiau žmonės nepakluso ir atgabeno rąstus į Alsėdžius, tuo užsitraukdami caro rūstybę. Kalbama, kad dėl to buvo pralieta daug kraujo. Tiesa tai ar ne – ir vėl galima tik spėlioti. Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo Antano Eičo nuomone, atsakymą galbūt būtų galima rasti iki mūsų dienų Alsėdžių bažnyčioje išsaugotose bažnytinėse knygose, kurių seniausios siekia net XVII amžiaus vidurį, bet tam reikalingi atskiri tyrimai.
Koplyčioje slėpė uždraustą spaudą
Beveik nieko nežinoma ir apie tai, kam buvo naudota koplyčia, ar čia buvo šarvojami mirę parapijiečiai, aukojamos Mišios už mirusiuosius. Tiesa, rašytiniuose šaltiniuose išlikusi viena įdomi detalė. 1890-1892 m. vikaru Alsėdžiuose tarnavęs Juozas Dargužis kartu su kunigu altarista Mykolu Šiuipiu slapta platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kol kartą buvo įskųstas miestelio siuvėjo. Vis dėlto atlikus kratą vikaro namuose lietuviškos spaudos nerasta. Matyt, žandarams nė į galvą nešovė jos ieškoti kapinių koplyčioje, kur dvasininkai buvo įsigudrinę ją slėpti. Po šio nesėkmingo patikrinimo J. Dargužis buvo perkeltas į kitą parapiją, kur, beje, sėkmingai tęsė Alsėdžiuose pradėtą darbą.
Dabar koplyčioje nei uždraustos spaudos, nei auksinių altoriaus ir Nukryžiuotojo aptaisų išvysi. Tačiau ne ką mažiau žavi restauratorių nepaliesta, praėjusį, o gal net užpraėjusį šimtmetį menanti autentiška sienų tapyba. Paklaustas, ar šiais laikais neatsiranda norinčiųjų šioje koplyčioje šarvoti mirusius artimuosius, klebonas sakė, kad tam nėra poreikio – parapijos namuose yra šarvojimo salė, be to, vietos naujiems kapams šiose kapinėse jau seniai nebėra, miestelėnai laidojami kitose. Bet koplyčia nėra pamiršta tikinčiųjų. Visų šventųjų dieną, antrąją Velykų dieną ir kitą dieną po Motinos, o taip pat – po Tėvo dienų čia aukojamos Mišios už mirusius artimuosius, anapilin iškeliavusius tėvelius.
„Bažnyčia nėra muziejus“
Tiesa, tikinčiųjų maldos už mirusiuosius šioje koplyčioje skambėjo ne visą laiką. Prieš kelerius metus į Alsėdžius klebonauti paskirtas E. Petkevičius koplyčią rado visiškai apleistą, užgriozdintą kapinių sargo rakandais. Maža to, nebuvo sutvarkyti koplyčios nuosavybės dokumentai. „Buvęs klebonas daugiausiai dėmesio skyrė Alsėdžių bažnyčiai suremontuoti, mat ji buvo apverktinos būklės. O kapinių koplyčia buvo lyg ir užmiršta, bešeimininkis turtas“, – sakė E. Petkevičius, pasirūpinęs, kad koplyčia būtų pripažinta bažnyčios nuosavybe.
Faktas, kad istoriškai vertingas ir įdomus statinys net kelis dešimtmečius buvo naudojamas kaip sandėlis, nė kiek nestebina minėtuosius seminarus surengusio paveldosaugininko A. Eičo. Pasak jo, iki šiol daugelis kapinių koplyčių yra naudojamos kaip sandėliukai kibirams ir grėbliams susidėti. Paklaustas, kas vis dėlto paskatino seminarui rinktis ne kokią kitą, bet Alsėdžių kapinių koplyčią, A. Eičas sakė, kad ji seniai traukusi jo akis. „Ji man patiko, turėjo kažkokią paslaptį. Ir neklydau. Seminaro metu rastos relikvijos buvo netikėtos“, – sakė paveldosaugininkas ir pridūrė apgailestaująs, kad iki šiol koplyčia nėra įtraukta į paveldo objektų registrą, nors yra vertinga ir saugotina. Kodėl? Pasak A. Eičo, to reikėtų klausti Rajono savivaldybės administracijos, kuri ir turėtų rūpintis, jog vertingiausi objektai būtų saugomi įstatymiškai. „Deja, per 7-erius metus, kai buvo priimta nauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija, Plungės rajono savivaldybė įtraukti į registrą nepasiūlė nė vieno objekto. Peršasi išvada, kad jai to nereikia“, – neslėpė apmaudo pašnekovas.
Kitokią nuomonę dėstė koplyčią aprodęs Alsėdžių klebonas E. Petkevičius. „Paveldosaugininkai į kultūros paveldo savininkus dažnai žiūri lyg į kokius barbarus, kuriems tik ir rūpi naikinti šį turtą. Mes neturime tokios intencijos. Bažnyčia šimtmečius saugojo, saugoja ir saugos istorines vertybes. Kita vertus, bažnyčia nėra muziejus. Ji visų pirma turi tarnauti tikinčiųjų reikmėms, neprisirišdama prie materialinių dalykų“, – sakė dvasininkas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...