Koplyčios remontuojamos šių dienų mecenatų – verslininkų – lėšomis

„Nieko nėra amžino“, – mėgstama sakyti. Laikui pavaldūs ne tik žmonės, bet ir tvirčiausiais laikyti statiniai. O ką jau kalbėti, jeigu jie skaičiuoja jau ne pirmą savo amžių. XVII a. viduryje Žemaičių Kalvarijoje vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pakviesti dominikonai pastatė devyniolika koplyčių, įprasminančių Kristaus kančios kelią. Manoma, kad Žemaičių Kalvarija šioms koplyčioms statyti pasirinkta todėl, kad joje daug kalvų. Tuo šis miestelis primena šventąjį Jeruzalės miestą. Pasak kanauninko, Žemaičių Kalvarijos klebono Jono Ačo, šios kalvos susiformavusios natūraliai – traukiantis ledynams. Ant kalvų stovinčias koplyčias iš visų pusių negailestingai talžo vėjas, merkia lietus, todėl, norint išsaugoti vieninteles Lietuvoje išlikusias autentiškas kalvarijas, būtinas žmonių įsikišimas. Kilniam darbui atnaujinti Žemaičių Kalvarijoje esančias Kančios kelio koplyčias beveik prieš dešimtmetį buvo susitelkę Plungės verslininkai. Net devyni šventi statiniai tuomet sulaukė ne tik šių geradarių dėmesio, bet ir dosnių aukų. Rūpintis koplyčiomis jie įsipareigojo pagal garbės sutartį.



Pasitelkė verslininkus
Kaip „Žemaičiui“ pasakojo kanauninkas J. Ačas, 2004 metais, kai ir buvo pasirašyta minėtoji sutartis, koplyčių būklė buvo apverktina. Jas žūtbūt reikėjo atnaujinti, ir ne bet kaip, o iš pagrindų. Kadangi prastos būklės koplyčių buvo ne viena ir ne dvi, tam reikėjo nemažų lėšų. Tų, kurias skyrė Kultūros paveldo departamentas ir Šventasis sostas, nebūtų užtekę. Plungiškiams verslininkams Jonui Varkaliui ir Vidmantui Jonikai gimė mintis, jog, norint suburti daugiau bendraminčių šiam darbui, reikia pasitelkti Plungės pramonininkų sąjungą. Taip ir buvo padaryta. Šie du žmonės koplyčioms atstatyti ne tik sutelkė vietos verslininkus, bet ir tarpininkavo tarp jų, vyskupo ir parapijos. Pamatęs, kaip stengiasi jo bendraminčiai, daug savo laiko šiam darbui paaukojo bei prie jų prisidėjo ir šviesaus atminimo buvusios Žemės ūkio ir verslo mokyklos (ŽŪVM, dabar – Technologijų ir verslo mokykla) direktorius Vitas Klimas. Šių trijų ir kitų sakraliniam paveldui neabejingų žmonių rūpesčiu Žemaičių Kalvarijoje esančios koplyčios tarsi atgimė.
Sudarė garbės sutartį
Garbės sutartis buvo sudaryta dalyvaujant Telšių vyskupui Jonui Borutai. Žemaičių Kalvarijos švč. Mergelės Marijos apsilankymo parapijai atstovavo tuometinis Žemaičių Kalvarijos klebonas, bazilikos rektorius, kunigas Narsutis Petrikas, o Plungės pramonininkų sąjungai – tuometis jos prezidentas Jonas Varkalys.
Sutartyje nurodyta, kad Plungės pramonininkai jiems priskirtas koplyčias turi atnaujinti iki Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventės, kuri minima rugsėjo 14-ąją.
Atliktų darbų vertė – 110925 litai.
Sutartyje rašoma, kad koplyčią, pavadintą „Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių“, tąsyk tvarkyti ėmėsi tuometinis UAB „Plungės šaltis“ direktorius Rimantas Bendorius. Jos remontas atsiėjo 9000 litų. Koplyčią „Prie Kedrono upelio“ patikėta tvarkyti Almučiui Bieliauskui, UAB „Plungės lagūna“ valdybos pirmininkui (21205 Lt), koplyčią „Jėzus sutinka šv. Veroniką“ – UAB „Profilena“ tuometiniam direktoriui Vidmantui Jonikai (14392 Lt), „Mūro koplyčią“ tvarkyti ėmėsi V. Klimas (buvęs ŽŪVM direktorius), tai kainavo 11000 litų, koplyčią „Pas Aną“ – Liudas Skierus, tuometinio „Plungės vartotojų kooperatyvo“ direktorius (9000 litų), koplyčią „Jėzų laidoja“ – tuometinės UAB „Alfva“ direktorius Alfredas Stropus (11572 Lt), koplyčią „Viešpats Jėzus suimamas“ – Jonas Varkalys, UAB „Plungės Jonis“ generalinis direktorius (23440 Lt), koplyčią, pavadintą „Jėzus sutinka savo Motiną“, – Alvidas Vitkevičius, buvusios AB „Linų audiniai“ generalinis direktorius (11361 Lt).
„Inesos“ klinikos vadovai Inesa ir Audrius Klišoniai tąsyk garbės sutartį pasirašė ir įsipareigojo sutvarkyti „Šventojo kryžiaus atradimo“ koplyčią. Pasak J. Ačo, šie verslininkai, prieš dešimtmetį pasirūpinę minėtosios koplyčios atnaujinimu, pasiruošę ja rūpintis ir ateity.
Spręs, kaip elgtis toliau
Apie prieš dešimtmetį pasirašytą sutartį „Žemaičiui“ pasakojęs kanauninkas juokėsi, kad ne veltui sakoma, jog amžini tik Dievas ir bažnyčios remontas. Ir ne tik bažnyčios, bet ir kitų sakralinių statinių. Ir Žemaičių Kalvarijoje įkurdintomis Kančios kelio koplyčiomis, kurios, kaip bazilika bei visa Žemaičių Kalvarijos teritorija, pripažintos kultūros paveldo vertybe, reikia rūpintis nuolat. „Čia – kaip namuose: vienais metais ką nors paremontuoji, žiūrėk, kitais jau reikia tvarkyti ką nors kitą. Jei nuolatos neprižiūrėtum, po kurio laiko apskritai nebebūtų ką remontuoti. O jeigu trūkumus pastebi laiku, statinius gali išsaugoti“, – kalbėjo vos tik pradėjus tvarkyti koplyčias į Žemaičių Kalvariją atkeltas kanauninkas.
Pasak J. Ačo, garbės sutartį anuomet pasirašę verslininkai neatsisako lėšų šiam reikalui skirti ir toliau. Nors susitarta buvo tik tam kartui, nė vienas nėra pareiškęs, kad toliau koplyčių nebeglobos. „Kitais metais nuo šių atliktų darbų bus praėjęs dešimtmetis. Tuomet kviesimės mūsų mecenatus, pakalbėsime, įvertinsime, kokia koplyčių būklė šiandien, aptarsime, kaip ketvirtą šimtmetį skaičiuojančios koplyčios bus prižiūrimos toliau.“
Yra ir daugiau geradarių
Kaip jau minėta, koplyčiomis būtina rūpintis nuolat. J. Ačas pasakojo, kad 2009-2010 m. prie I koplyčios vidaus remonto prisidėjo Petras ir Oksana Masiuliai. Tuo laiku pakeistas ir koplyčios stogas. O prieš porą metų, 2011-aisiais, tikinčiųjų aukomis restauruota II koplyčia, kuriai buvo būtina pakeisti stogą, atnaujinti vidų. Sakraliniais statiniais rūpinasi ir Kultūros paveldo departamentas, ir vyskupija, 2003-2004 m. gelbėję trečiąją koplyčią. Turbūt simboliška, kad IV koplyčią, esančią ant Šv. Jono kalno, prieš dešimtmetį atnaujino ir toliau ja rūpinasi „Plungės Jonis“. Jau reikėtų restauruoti šios koplyčios vidų. Remonto prašosi ir V koplyčia, kurią anuomet garbės sutartimi įsipareigojo atnaujinti ir galbūt toliau prižiūrės „Plungės lagūna“. Prireikus VI koplyčios remonto, bus žvalgomasi į jos globėją „Plungės kooperatinę prekybą“. Tiesa, pastaroji koplyčia dabar – geros būklės, mat dekoruota ir atnaujinta vos prieš dvejus metus. Telšių urėdijos girininkija buvo apsiėmusi prižiūrėti VII ir VIII koplyčias. Jau būtina tvarkyti jų stogus. IX, X bei XI, XVI ir XVII koplyčios neseniai, prieš kelerius metus ar net šiemet, tvarkytos iš tų pinigėlių, kuriuos bažnyčiai paaukojo tikintieji.
XII, XIII ir XIV koplyčios globojamos Šarnelėje gyvenančių Jonikų šeimos – Almos, Vidmanto ir jų dukters Gabrielės. Jos dalinai atnaujintos 2011-2013 metais. Kaip pasakojo J. Ačas, ši šeima minėtąsias tris koplyčias pati puošia prieš atlaidus. Kanauninkas džiaugėsi, kad rūpestį koplyčiomis V. Jonika išreiškia nuolat. „Smagu, kad šis žmogus rūpinasi ir Šarnele, ir mūsų koplyčiomis, padeda bendradarbiauti su Plungės pramonininkais. Dabar yra pažadėjęs čerpių VII ir VIII koplyčių stogams uždengti“, – pasakojo J. Ačas.
Kanauninkas sakė, jog XV koplyčią, kuria prieš dešimtmetį pasirūpino „Plungės šaltis“, dabar norėtų globoti ir jos remontu rūpintis Rimantas (buvęs įmonės direktorius) ir Vanda Bendoriai. 2007-2008 m. Kultūros paveldo departamento lėšomis sienojai, grindys ir stogas pakeisti XVIII koplyčioje, na o XIX, 2004 m. priskirta A. Stropaus vadovautai „Alfvai“, šiek tiek tvarkyta šiemet. Kas ją globos toliau, paaiškės, matyt, kitąmet.
Kas koplyčias restauruoja?
Sovietmečiu Žemaičių Kalvarijos kančios kelio koplyčias prižiūrėdavo ir patys žmonės. Rūpinosi, kaip išmanė. Pasak kanauninko, pasitaikydavo, kad jas nutepdavo ir paprastais aliejiniais dažais. Dabar, šiukštu, taip nebesielgiama. Restauruoti koplyčioms pasitelkiami specialistai. Dažniausiai jas atnaujina prieš 30 metų Žemaičių Kalvarijos baziliką dekoravę Vidas ir Laima Sebeckai iš Kauno. Yra restauravęs ir „Telšių meistras“. Prieš dešimtmetį, kai buvo kapitališkai suremontuotos net devynios koplyčios, buvo samdomos ir kai kurios Plungės įmonės.
J. Ačas džiaugiasi, kad atsiranda, kas pasirūpina šventais statiniais. Juk į Žemaičių Kalvariją daug tikinčiųjų atvažiuoja ne tik per Didžiuosius atlaidus. Tačiau atlaidų dienomis jų prisirenka ypač gausiai. „Sako, kad anksčiau per atlaidus atvykdavo daugiau tikinčiųjų, bet pamirštama, kad tada jie ir vykdavo perpus trumpiau – šešias dienas, o dabar – net dvylika. Pastebiu, kad per atlaidus, po darbo, čia vis dažniau atvažiuoja jaunų šeimų“, – sakė ne tik dvasiniu parapijiečių gyvenimu, bet ir sakralinio paveldo išsaugojimu besirūpinantis J. Ačas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...