Tverų koplytėlės ir kapinių koplyčia – vertingi sakralinės architektūros paminkla

Tverų koplytėlės ir kapinių koplyčia – vertingi sakralinės architektūros paminklaŽvalgantis po vieną gražiausių Rietavo savivaldybės miestelių – Tverus – neįmanoma nepastebėti kiekvieną čia užsukantį svečią pasitinkančios šventovės. Istorikų teigimu, tai – viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Iš aukštai visus „stebinčią“ šventovę juosia akmeninė tvora, kurios nišas puošia keturiolika Kryžiaus kelio stočių. Ne ką mažesnį įspūdį palieka ir kelią į maldos namus atveriantys vartai. Juk tai – vienintelis šalyje žemaitiškojo baroko stiliaus statinys. Reto akys praslysta ir pro bažnyčios šventoriuje rymančias medines koplytėles. Tverų parapijos klebono Dariaus Povilaičio teigimu, veikiausiai jos pastatytos kartu su dabartine tveriškių šventove – 1897-aisiais. Šiek tiek toliau – miestelio kapinės, kurių pasididžiavimas – išpuoselėta bei rūpestingų rankų prižiūrima koplyčia. Tiek ji, tiek šalia bažnyčios įsikūrusios koplytėlės yra paskelbtos valstybinės reikšmės dailės paminklais, prie kurių priskiriama ir Lopaičių link vedančio kelio pakraštyje esanti koplytėlė.



Tveruose gausu sakralinių statinių
Nors pasitraukus protestantizmui katalikybė į Tverus ateiti neskubėjo, šiandien miestelis ir jo apylinkės savo gyventojus bei visus čia užsukančiuosius žavi sakralinių statinių gausybe. Bažnyčia jau yra apdovanota tiek istorikų, tiek menotyrininkų bei žurnalistų dėmesiu, tad šįkart „Žemaitis“ savo skaitytojus kviečia susipažinti su kiek mažiau tyrinėtais Tveruose esančiais sakraliniais objektais – koplytėlėmis bei kapinių koplyčia, kurios įtrauktos į saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Pavartęs klebonijoje saugomus dokumentus klebonas D. Povilaitis sakė, jog miestelio kapinių koplyčia pastatyta 1900-aisiais, tačiau kituose istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog koplyčia kapinėse išdygo 1814-aisiais tuometinio klebono Motiejaus Steckio rūpesčiu. Tveriškiai šiandien ją vadina Marijos vardu. Apžiūrėjęs tvarkingą koplyčios išorę bei akis paganęs po išpuoselėtą jos vidų nė nepagalvotum, jog kažkada šis statinys matė ne pačius geriausius laikus.
Gimtajam Tverų kraštui ištikimo Kazio Praero teigimu, apie 1980-uosius koplyčia prašyte prašėsi meistrų prisilietimo. Didžiausia bėda, anot tveriškio, ne vienerius metus dirbusio Tverų apylinkės pirmininku, viršaičiu, buvo avarinės būklės pastato stogas, per kurį sunkėsi vanduo, naikinęs iki tol puoselėtą pastatą. Būtent K. Praero iniciatyva ir buvo kreiptasi į tuometinę valdžią – prašyta skirti pinigų koplyčios stogo šiferiui.
Žinoma, tveriškiai suvokė, jog pakeisti stogą neužtenka – būtina iki galo sutvarkyti drėgmės paliestą pastatą. Tačiau tam vien žinojimo ir gerų norų nepakako, reikėjo ir lėšų. Būtent tada į pagalbą atėjo Palangoje gyvenanti tveriškė Valerija Stončiutė.
Moteris nė nedvejodama sutiko finansuoti koplyčios remontą. Kiek atsiėjo koplyčios sutvarkymas, pasak K. Praero, niekas iki šiol nežino, mat V. Stončiutė gerus darbus vertina ne pinigais. „Dievas viską žymisi“, – paklausta atsakydavo ji. Vėliau moteris prasitarė, jog Tveruose esančių sakralinių pastatų išsaugojimu rūpinasi iš Tverų kilęs klebonas Bronislovas Burneikis.
Kapinių koplyčia – tarsi bažnyčia
K. Praeras pasakojo, jog prie 1986-aisiais prasidėjusio sakralinio pastato atnaujinimo tada čia gyvenę tveriškiai prisidėjo kaip tik galėjo: vieni davė medienos, kiti gelbėjo savo darbu. Didžiausiais aktyvistais jis įvardijo Bronislovą Mėčių, Stanislovą Kurmį ir Steponą Mitkevičių.
K. Praeras pažymėjo, jog jie gelbėjo tvarkant ir kitus Tverų krašte esančius religinius statinius. Be to, prisiminė, jog kapinių koplyčia buvo tvarkoma ir klebonaujant kunigui Edgarui Petkevičiui. Jis pasirūpino, kad koplyčia būtų perdažyta.
Šiandien Tverų kapines it sargas saugojanti koplyčia nė neprimena ankstesnės. Vos atvėrus pastato duris išvysti sakralų interjerą, kuriame dera ir šalia galinės sienos pastatytas altorius, ir iš ankstesnės Tverų bažnyčios atneštos klausyklos, ir virš altoriaus pastatyta Marijos Sopulingosios statulėlė. Sakrališkumo suteikia ir koplyčioje esantys Kryžiaus kelio simboliai. Klebonas D. Povilaitis sakė, kad juos padovanojo V. Stončiutė.
K. Praeras pasakojo, jog ne taip seniai koplyčia buvo tarsi sandėliukas įvairiems daiktams sudėti. Tačiau, pastatą sutvarkius, dabar jo paskirtis – tik religinė. Klebonas D. Povilaitis sakė, jog kapinių šventovės durys – atviros visiems parapijiečiams. Dažniausiai jų čia sulaukiama Visų šventųjų dieną, per Vėlines. Pasimelsti tikintieji čia užsuka ir Tėvo bei Motinos dienomis.
Rodydamas išpuoselėtą koplyčios vidų, K. Praeras prisiminė, jog kartą čia vyko šermenys. Tveriškis teigė, jog tvarkant šį pastatą buvo manoma, kad norinčių jame šarvoti savo artimąjį atsiras ne vienas, tačiau tokių pageidavimų daugiau nebebuvo.
Koplytėlių autoriai – nežinomi
Neatskiriama Tverų miestelio peizažo dalis yra ir bažnyčios šventorių puošiančios medinės koplytėlės. Nors jų autoriai nėra žinomi, galime spėti, jog jas galėjo pastatyti vietiniai meistrai, mat Lietuvos mažąją sakralinę architektūrą tyrinėję istorikai teigia, kad ankstesniais laikais koplytėles, kryžius ir kitus sakralinius objektus statydavę bei dekoruodavę būtent savamoksliai meistrai, o tokių dažniausiai turėdavo beveik kiekviena gyvenvietė.
Tuometinę liaudies meistrų išmonę atskleidžiantys statiniai šiandien yra labai vertinami, mat jų dėka galime prisiliesti prie mūsų protėvių kurto liaudies meno bei susipažinti su jo tradicijomis.
Mes – žemaičiai – galime didžiuotis, jog būtent mūsų krašte buvo labiausiai paplitęs paprotys statyti koplytėles, kurių viduje buvo ir iki šiol yra saugomos įvairios šventųjų statulėlės. Anot istorinių šaltinių, koplytėlės buvo statomos mirusiajam atminti ar kaip padėkos ženklas Dievui už jo malones.
Tverų bažnyčios šventoriuje stovinčios medinės koplytėlės – vienos vertingiausių šiame krašte, todėl yra paskelbtos valstybinės reikšmės dailės paminklais. Abi jos statytos XIX amžiuje. Vieną iš jų puošia ornamentuotas kryželis, Marijos Maloningosios bei Marijos ir angelų skulptūrėlės. Tiesa, jos nėra autentiškos.
Rodydamas kitą koplytėlę, K. Praeras akcentavo, jog ji – ypač vertinga ir įdomi savo struktūra, mat yra dviaukštė ir dekoruota net penkiais ornamentuotais kryželiais. Jos viduje – Marijos skulptūra. 1969-aisiais abi koplytėlės buvo atnaujintos.
Pakelės koplytėlė
Važiuojančiuosius Lopaičių kaimo link pasitinka kita Tverų krašto puošmena – gamtos prieglobstyje, ant kalnelio, stovinti koplytėlė. Šioji, pasak klebono D. Povilaičio ir K. Praero, tveriškių ypač mėgiama. Ją rūpestingai prižiūri ir miestelio sakralinių statinių išsaugojimu besirūpinanti V. Stončiutė. Moteris ją dažnai aplanko, sutvarko aplink ją esančią teritoriją, pamerkia gėlių.
K. Praeras pasakojo, jog su šia koplyčia susijusi ir viena gražiausių Tverų tradicijų – išleistuves švenčiantys mokyklos abiturientai prie jos eina pasitikti patekančios saulės. Nuo pat miestelio iki koplyčios dvyliktokai keliauja lydimi skambių dainų. Klebonas juokavo, kad moksleiviai, eidami pro kleboniją, dainuoti ima daug garsiau, kad išgirstų ir klebonas.
Tveruose yra ir daugiau religinių objektų, paskelbtų valstybinės reikšmės dailės paminklais, tačiau žinios apie juos nėra gausios. Mažosios sakralinės architektūros tyrinėtojai pastebi, jog surinkti duomenų apie koplytėles, stogastulpius ar kryžius yra labai sudėtinga, dažnai – net neįmanoma. Vertingiausios žinios saugomos senųjų žmonių atmintyje ir prisiminimuose, tačiau ir šių žmonių gretos retėja.
Abejonių, kad kiekvienas sakralinis statinys turi savo istoriją, autorių, atsiradimo priežastį bei mažesnę ar didesnę meninę vertę, nekyla niekam, tačiau ar visa tai bus išsaugota ateinančioms kartoms? Ko gero, tai priklauso tik nuo mūsų pačių – kaip mes sugebėsime išsaugoti ne tik patį statinį, bet ir dešimtmečius ar šimtmečius skaičiuojančią jo istoriją.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...