Valdžios parama bendruomenei – reali ar tariama?

Per įvairius bendruomenių susitikimus, šventes, susirinkimus tenka girdėti padėkos žodžius, skirtus rajono ar savivaldybės valdžiai. Kai tos padėkos kartojamos nuolat, su bendruomenių veikla tiesiogiai nesusiduriantis žmogus norom nenorom ima svarstyti: už ką tai valdžiai dėkojama? Gal tai mandagumo „tūptelėjimas“, o gal vietos valdžia tikrai visais įmanomais būdais stengiasi padėti bendruomenėms? Apie tai „Žemaitis“ nusprendė pasikalbėti su nebe pirmą kadenciją Rietavo savivaldybės mero kėdėje sėdinčiu ir neblogai bendruomenių reikalus išmanančiu Antanu ČERNECKIU.



– Neabejotinai jūs, kaip valdžios žmogus, sakysite, jog Rietavo savivaldybė daug padeda bendruomenėms. Todėl visus gražius žodžius palikime nuošalėje ir pabandykime kalbėti faktais bei skaičiais.
– Taip ir padarykime. Pradėkime nuo šių metų ir nuo pačių mažiausių sumų. 2013-iesiems Rietavo savivaldybės taryba bendruomenių smulkioms išlaidoms numatė skirti 20000 litų, iš kurių 13400 litų – jau išmokėta. Už šiuos pinigus bendruomenės gali pirkti popierių, sumokėti už benziną, telefoną ar kitas didelių išlaidų nereikalaujančias paslaugas. Dalijant tą sumą, neatsižvelta į bendruomenių dydį – visoms skirta po 1000 litų. Prasidėjus šildymo sezonui, labardiškiams ir pelaitiškiams, turintiems bendruomenių namus, dengiame 50 proc. šildymo išlaidų. Iš kur bendruomenės gaus likusią sumą, sprendžia pačios. Tos bendruomenės, kurių patalpos – daugiafunkciniuose pastatuose, pavyzdžiui, Daugėdų, už šilumą nemoka nė lito. Tai – Savivaldybės rūpestis, nes tame pastate, be bendruomenės, yra įsikūrusios seniūnija, pradinė mokykla, medicinos punktas, kitos įstaigos. Savivaldybė ne tik padengia dalį bendruomenių išlaidų, bet kai kurioms jų, pavyzdžiui, Giliogirio bendruomenei, už Savivaldybės pinigus nupirkti ir suremontuoti bendruomenės namai. Kiek anksčiau medingėniškiams suremontavome dvi nedideles sales. Dabar šio kaimo bendruomenė jau turės atskiras patalpas.
– Bendruomenių gyvenimą ypač pagyvino vietos veiklos grupės (VVG), kurios skirsto Europos Sąjungos pinigus. Ir Plungės rajone, ir Rietavo savivaldybėje ne viena bendruomenė ne tik susiremontavo turimas patalpas, bet ir įsirengė naujas, kurios dažnai užima visą pastatą. Pastatyti ar rekonstruoti nėra taip sunku, kaip vėliau tuos pastatus išlaikyti. Ar bandėte apie tai kalbėtis su bendruomenėmis, juk prie jų įgyvendinamų projektų turtu ar pinigais turi prisidėti ir Savivaldybė?
– Taip, kalbėjomės. Paskelbus Lietuvoje nepriklausomybę, daug kas buvo sugriauta, ištampyta, privatizuota, o žmonėms norėjosi susitikti, pabūti kartu, padainuoti… Tam reikėjo patalpų, todėl mūsų Savivaldybės taryba ir pritarė, kad būtų įsigyjami ir tvarkomi bendruomenėms skirti pastatai. Tačiau tenka galvoti ir apie tai, kaip juos išlaikyti. Todėl bendruomenių nariai jau iš anksto galvoja, kaip galėtų tą turtą išsaugoti. Pavyzdžiui, vatušiškiai pritarė, kad jų bendruomenės namai būtų įkurti žirgyne. Iš pradžių kaimo žmonės šiuo sumanymu gal ir nebuvo patenkinti, tačiau vėliau suprato, jog taip išspręs šildymo ir apsaugos problemas. Šios bendruomenės projektui įgyvendinti buvo skirta 0,5 mln. litų. Tokia pat suma teko ir Tverų bendruomenei, ten baigiamas įgyvendinti projektas „Tverų kultūros namų pastato rekonstrukcija, pritaikant jį bendruomenės reikmėms.“ Kai iš Rietavo į Pelaičius atėjo aštuonios moterys, atgijo ir bendruomenės namai. Įkurtas moterų klubas, kur susirinkusios pelaitiškės ir piešia, ir mezga, ir lipdo iš molio. Šiuose namuose žadama rengti senjorų šokius. Turime aktyvią Almos ir Jono Budginų šeimą. Anksčiau šokius, į kuriuos vyresnio amžiaus žmonės atvažiuoja ne tik iš Rietavo, Plungės, bet ir iš Mažeikių, kitų artimesnių ar tolimesnių rajonų, jie rengdavo Rietave. Dabar planuoja tą daryti Pelaičiuose. Manau, jog ir ten žmonės noriai rinksis, nors bilietai nėra pigūs. Kuo užsiimti, kad pavyktų išlaikyti savo pastatus, teks pagalvoti ir kitoms bendruomenėms.
– Ar nepasitaiko atvejų, kai bendruomenės nariai dėl vienokių ar kitokių priežasčių susipyksta ir ginčus tenka spręsti Savivaldybei?
– Yra buvę pora atvejų, bet žmonės išsiaiškino, susitaikė ir tų bendruomenių prigesusi veikla vėl suaktyvėjo.
– Kol nebuvo VVG, bendruomenes pasiekdavo kiti projektai. Ar prie jų Rietavo savivaldybė prisidėdavo ir prisideda?
– Taip, įgyvendinant „Labardžių gyvenvietės viešosios infrastruktūros plėtrą“, Savivaldybė prisidėjo beveik 153 tūkst. litų, tokiam pat projektui Daugėduose skyrėme per 300 tūkst. litų, Medingėnuose – beveik 170 tūkst. litų. Kartais skirti tokius nemažus pinigus net neplanuojame.
– Tai, apie ką dabar kalbėjomės, apima daug žmonių. O ar dažnai į jus kreipiasi vienos ar kitos bendruomenės žmogus, nes mano, jog jūs galite padėti labiau negu tai padarytų bendruomenė ar jos pirmininkas? Kokiais klausimais į jus kreipiasi?
– Visko net prisiminti neįmanoma. Kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais: dėl vaikų, gyvenančių čia ir užsienyje, dėl problemų šeimoje, dėl pašalpų, namų stogų, kanalizacijos ar vandentiekio… Kai kurias problemas sprendžiu aš, kitas – Socialinių paslaugų ar dienų centrai, Socialinis skyrius ar Bendruomenės rėmimo fondas.
– Tiesa, Rietavas turi ir Bendruomenės rėmimo fondą. Kaip ir kada jis buvo įkurtas?
– Jis įkurtas 2005-aisiais. Mes draugaujame su Zarbeko miestu, tad vokiečiai ne kartą atvežė pinigų ir prašė juos perduoti vienai ar kitai šeimai. Imti ir dalinti pinigus be jokių dokumentų nėra gerai. Tada ir nusprendėme įkurti fondą. Vokiečiai iki šiol į jį yra įnešę per 100 tūkst. litų, kuriuos išmokėjome mūsų gyventojams. Daugiausia – vaikams. Jeigu kuriam nors vaikui reikia vaistų, operacijos, kokio nors aparato – nesiginčydami skiriame iš fondo. Tėvai nori nuvažiuoti į sanatoriją vaikų aplankyti – skiriame iš fondo. Tiesa, suaugusiesiems lėšų skiriame retai, stengiamės padėti kuo daugiau vaikų. Kiekvieną tokį atvejį svarsto fondo taryba ir visada padeda. Kartais į fondą žmonės nė nesikreipia, apie jų problemas mums papasakoja gydytojai, socialiniai darbuotojai. Nors galima padėti tik tada, kai žmogus pats to nori.
– Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...