Lemtis tarsi pamotė – žarijų duobę iškasė

Lemtis tarsi pamotė – žarijų duobę iškasėRietavo savivaldybės Vatušių kaime gyvenanti Zosė Kinčiuvienė jau seniai nebelaukia švenčių, nebetiki ir Kalėdų stebuklais. Ji sako, kad jos lemtis – pikta pamotė, kuri po šeimos slenksčiu iškasė duobę, pripylė žarijų ir vis laukia, kol vatušiškė į ją įkris. Moteris nepasiduoda ir griebiasi kiekvieno šiaudelio, kuris ją iš skurdo, paniekos bei patyčių liūno ištraukti galėtų. Prieš porą metų buvo suklupusi – pabandė į savo gyvenimą pro taurelės dugną žvelgti. Nepadėjo, tad metė gerti ir vėl ėmė į paviršių kapstytis. Tačiau žmonės jai to nuopuolio neatleido, ir dabar ne vienas, matydamas jos skurdą, vis primena tą klaidą. Kartais ji dėl to supyksta ir pakelia balsą, bet dažniausiai nuryja apmaudą ir vėl savo vargelį brenda.



Po dvejų metų sūnus atsirado Estijoje

Likimas nuo mažens Zosės Kinčiuvienės negailėjo. Užaugo ji 14 vaikų šeimoje, tad nei apie mokslus, nei apie tėvų paramą nė svajoti nedrįso. Pati pagimdė 7 vaikus. Jos vyresnėliai bando ištrūkti iš skurdo: vieni išvažiavo į didžiuosius miestus mokytis, kiti – dirbti. Namuose liko tik jaunėlė, tad atrodė, kad pagaliau moteris atsities ir ims bent šiek tiek geriau gyventi. Deja, užgriuvo nelaimė, kurią žodžiais apsakyti sunku. Atsirado jos vyriausiasis sūnus Renatas, kurį šeima dvejus metus laikė dingusiu be žinios. Atsirado, tačiau labai pasikeitęs.
Moteris prisimena tuos metus, kai Renatas išvažiavo dirbti į užsienį. Keletą metų jam sekėsi –
vaikinas net motinai šiek tiek pinigų duodavo. Bet vieną dieną jis dingo. Dvejus metus šeima nieko apie jį negirdėjo, tad kai atėjo žinia, jog jis – Estijoje, Zosė Kinčiuvienė negalėjo atsidžiaugti. Tik su dukra nuvykusi sūnaus parsivežti suprato, jog kažkas negerai. Parvažiavusi į namus motina įsitikino, kad tai –
nebe tas vaikas.

Medikams – meno žmogus, motinai – nelaimių virtinė

Kai jis pėsčiomis išėjo į Vilnių pasižiūrėti Anglijos karalienės, ji dar nieko nesakė, bet kai jis kambaryje pastatė šiaudinę „trobą“ ir ten apsigyveno, Zosė Kinčiuvienė ne juokais susirūpino. Moteris prašė sūnaus kreiptis į medikus ir ieškoti pagalbos, bet šis nė klausytis nenorėjo. Supykęs ima siautėti. Baisiausia buvo tada, kai kirviu perkirto vandentiekio vamzdį ir trobą užliejo vanduo. Būna, atsuka dujas ir išeina arba palieka atsuktą vandens čiaupą. Ir troboje nemiega – įsitaisė guolį daržinėje. Iš namų neša patalynę, drabužius…
„Ne kartą bandžiau su juo kalbėtis – dar labiau įsiunta ir ima siautėti. Ir trenkia man. Prašiau Rietave dirbančios psichiatrės pagalbos, – pasakojo Zosė Kinčiuvienė, – ir žinote, ką ji man atsakė? „Meno žmogus.“ Koks čia menas kankinti šeimą? Dukra bijo viena namuose būti. Ėjau pas seniūną Romaną Jurčių, slapta vildamasi, gal jis ką patars, padės, o išgirdau: „Čia – tavo problema. Kada už vandenį sumokėsi?“ Ne juokais supykau. Kartais gal ir per greitai užsidegu ir pasakau tai, ko nevertėtų, bet tokia jau esu. Gal dėl to man taip nesiseka…“
Nebežinodama, ko griebtis, moteris nuėjo į Darbo biržą ir prašė, kad sūnų į bedarbius įrašytų – vylėsi, gal kokį darbelį jam pasiūlys ir šis atsitokės, o gal bedarbio pašalpą ims mokėti? Paaiškėjo, kad jis pats turi biržoje apsilankyti, tačiau Renatas apie tai nė girdėti nenori. „Iš Estijos mes gavom pažymą. Kai ten buvom, sakė, kad mano sūnus – nepakaltinamas ir apie tai esą toje pažymoje parašyta. Maniau – gal invalidumo pašalpą jam skirs, bet niekas estiškai nemoka ir negali perskaityti, kas ten parašyta. Nuėjau pas vertėją ir išgirdau, kad reikės 120 litų mokėti. Iš kur aš tiek pinigų paimsiu, jeigu neturiu už ką net dukrai paso sutvarkyti. Taip ir gyvena ji be paso, nors šešiolika metų jau suėjo.“

„Jeigu skurdžius, tai – ir nusikaltėlis?“

Pasipiktinusi, su ašarom Zosė Kinčiuvienė kalbėjo ir apie Rietavo policiją. Ne taip seniai vienas jos sūnus matė muštynes ir, kaip pati moteris aiškino, pareigūnai bandė dėl tų muštynių jam kaltę suversti. Sunku patikėti, bet vatušiškė sakė, jog vienas pareigūnas jos šeimą „bomžais“, „ubagais“, invalidais išvadinęs. Kas dabar įrodys, tiesa tai ar įskaudintos moters fantazijos, bet kad jos vaiką iš mokyklos Klaipėdoje, kur jis dabar studijuoja, rietaviškiai pareigūnai su antrankiais išvedė, sako, ne tik moksleiviai, bet ir grupės vadovė mačiusi.
„Išvedė tarsi didžiausią nusikaltėlį, o kai nuėjau pas Rietavo komisariato viršininką, jis man pasakė, jog mano sūnus – tik liudininkas. Nesuprantu, ko policijai tie mano vaikai taip kliūva? Jie stengiasi, vasaromis dirba, kad turėtų už ką mokytis, bet jeigu kas Rietave nutinka, tuoj pas mus prisistato. Po to, kas atsitiko su mano sūnumi, nepasitikiu Rietavo policija. Kaip galima taip žmones užgauti? Nejaugi jei esi skurdžius, būtinai turi ir nusikaltėliu būti?“

Rytojus kelia vien baimę

Zosė Kinčiuvienė teisi – žmonės nepamiršo jos juodojo laikotarpio. Nepamiršo jo ir Rietavo meras Antanas Černeckis. „Žemaičiui“ jis sakė, kad ne kartą bandė šiai moteriai padėti: Savivaldybė ir jos skolas dengė, ir būstą nupirko. Pasak mero, gerokai daugiau negu 15 tūkst. litų šiai šeimai skirta, tad pinigų Savivaldybė daugiau jai nebeduos. Tiesa, meras nieko nebuvo girdėjęs apie problemas dėl sūnaus, tad pažadėjo tuo pasidomėti ir kiek įmanoma padėti. Rietavo savivaldybės vadovas žadėjo pasirūpinti ir tuo, kad šešiolikmetė dukra gautų pasą.
Tai išgirdusi Zosė Kinčiuvienė tik atsiduso: „Žinau, kad niekas nieko nepamiršo – jų veidai tai parodo. Net ir tų, kurie bent gerą žodį pasakytų ar patartų. Pavyzdžiui, vos mane išvydusi seniūnijos socialinė darbuotoja stengiasi kuo greičiau atsikratyti. Ir kiti panašiai elgiasi. Neprašiau pinigų, prašiau tik leisti gatves šluoti ar kitą darbą dirbti – vis kelis litus prisidurčiau. Nedavė. Esu dėkinga tik E. Katkaus gamybinės komercinės įmonės savininkui, kuris priėmė į darbą – turiu pusę laiškanešės etato. Šis darbas – vienintelis šiaudas, už kurio laikausi, ir kuris bent duonos kąsnį garantuoja. Išnešiojusi laikraščius, galėčiau dar kokio darbo griebtis, bet nieko nerandu. Apie ateitį negalvoju, nes nežinau, ar rytoj turėsiu ką ant stalo padėti…“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...