Mahatmos Gandžio sekretorė – plungiškė

Mahatmos Gandžio sekretorė – plungiškėSvetainėje „bernardinai.lt“ pernai, gruodžio 21 d., išspausdintas Vytauto Toleikio straipsnis „Mahatmos Gandžio bendražygis Hermanas Kalenbachas – iš Lietuvos“. Jame V. Toleikis pasakoja apie Žemaičių Naumiestyje gimusį, Rusnėje augusį Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininko Mahatmos Gandžio draugą ir bendražygį Pietų Afrikoje Hermaną Kalenbachą.



Hermano tėvas Kalmanas Leiba Kalenbachas buvo mokytojas, tačiau užsiėmė verslu. Prie Nemuno jis turėjo didelę lentpjūvę, prekiavo mediena. Vaikas būdamas, Hermanas žiemą ir vasarą mėgo sportuoti. Plačių pečių, stambus ir galingas jau suaugęs jis parodytas ir aštuoniais Oskarais apdovanotame Ričardo Atenboro 1982 metų filme „Gandis“ kaip vienas jo finansinių rėmėjų, palaikantis M. Gandžio idėjas ir kartu dalyvaujantis Indijos išvadavimo iš kolonializmo akcijose.
Straipsnį iliustruoja nuotrauka, kurioje liesutis M.Gandis sėdi šalia įspūdingo stoto
H. Kalenbacho, o už jų stovi
M. Gandžio sekretorė Pietų Afrikos Respublikoje Sonia Šlesin.
Anot V. Toleikio, šilutiškiai gali didžiuotis, kad jų žemietis buvo M. Gandžio bendražygis ir minimas kaip vienas iš Indijos išsivadavimo veikėjų. Jo vardas įrašytas ir gerbiamas šios šalies istorijoje kaip ir visa siela
M. Gandžiui atsidavusios S. Šlesin. O ji, kaip sakė V. Toleikis, irgi iš Lietuvos.
S. Šlesin biografijoje užrašyta, kad ji 1888 metų birželio 6 dieną gimė Maskvoje, tačiau jos tėvai – Izidorius Šlesinas ir Helena Dorotėja Šlos – plungiškiai. O Sonia gimė tėvams pakeliui į Pietų Afriką trumpam apsigyvenus Maskvoje, nes iš čia sėkmingiau buvo galima emigruoti nei iš mažo carinės Rusijos provincijos miestelio.
1930-1934 metų „Plungės miesto nejudamojo turto sąraše“, regis, dar galima atsekti čia likusius Šlesinų giminaičius. Sąraše užrašyta, kad dvidešimt penktu numeriu pažymėta turgavietės parduotuvė priklauso Šmueliui Šlezui. Kol kas tai visos, gali būti – netikslios, žinios apie Sonios giminę Plungėje beveik po pusės amžiaus nuo jos gimtadienio.
Užtat pačios Sonios Šlesin biografija Pietų Afrikos Respublikoje užrašyta su smulkiausiomis detalėmis.
Penkiolikos metų Sonia įstojo į universitetą, o kai M. Gandis Johanesburge įkūrė savo advokato kontorą, H. Kalenbachas jam pasiūlė sekretorę – puikią stenografininkę, itin kruopščią Sonią Šlesin. Vėliau M. Gandis ir jo bendražygiai apie S. Šlesin kalbėjo kaip apie labai darbščią, niekada nepavargstančią bendradarbę. O pats M. Gandis yra sakęs, kad už jos sąžiningumą, protą, energiją geresnės padėjėjos visuose darbuose jis nė nebandytų norėti.
Apie S. Šlesin atsidavimą byloja vien tas faktas, kad ji atsisakė jai siūlomo dvidešimties svarų atlygio ir pasitenkino šešiais, nes: „Aš esu čia ne todėl, kad viliočiau iš jūsų pinigus, o todėl, kad man patinka dirbti su jumis ir pritariu jūsų idėjoms.“
Pirmieji rimti M. Gandžio žingsniai į politiką buvo Pietų Afrikoje, kurioje jis pradėjo kovą prieš tautinę diskriminaciją. Jo pirmieji neeilinio pedagogo-reformatoriaus žingsniai irgi buvo Pietų Afrikoje. Visus tuos žingsnius stebėjo ir kartu žengė plungiškė Sonia Šlesin.
M. Gandžiui išvažiavus į Indiją, S. Šlesin daug metų mokė vaikus nedideliame miestelyje, kuriame ji buvo vadinama neįtikėtina, išskirtine mokytoja, nes naudojosi iš M. Gandžio perimtais netradiciniais būdais ir pati nuolat mokėsi. Net būdama šešiasdešimt penkerių ji įstojo į universitetą studijuoti teisės, tačiau dėl ligos mokslų nebaigė, o 1956 metų sausio šeštąją mirė Johanesburgo ligoninėje. Urna su jos pelenais padėta Bramfonteino kapinių Atminties Sienoje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...