Pulkininko kovų ir kančios kelias (3)

Pulkininko kovų ir kančios kelias (3)Ankstesniuose „Žemaičio“ numeriuose spausdinti pirmi du ciklo apie pulkininką Aleksandrą Plechavičių, neseniai žuvusios garsios kraštietės Alinos Plechavičiūtės-Veigel tėvelį, rašiniai, apžvelgiantys jo jaunystės metus, tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir gyvenimą su šeima Plungės rajone, Kalniškių kaime, iki 1940-ųjų metų įvykių, kada pulkininkas kartu su broliu Kazimieru buvo suimtas ir įkalintas. Šįkart pateikiame žurnalisto ir kolekcininko Viliaus Kavaliausko knygos „Lietuvos karžygiai“ būsimuosiuose tomuose ketinamą publikuoti A. Plechavičiaus sesers Elenos Plechavičiūtės-Legeckienės pasakojimą apie brolio kalinimo metus Raseinių kalėjime.


Tardymo ir kankinimų mėnesiai

Pulkininko sesuo Elena Plechavičiūtė-Legeckienė rašė: „Mano brolį Aleksandrą suėmė 1940 metų liepos 13 dieną Raseinių mieste, važiuojantį automašina iš Kauno į Žemaitiją (kartu važiavo brolis Kazimieras ir motina, 78 metų Konstancija Plechavičienė). Su pakeltomis rankomis buvo nuvarytas į Raseinių kalėjimą. Pasodino vienutėje, bet po kurio laiko į jo kamerą įkėlė vieną ūkininką.
Dešimt mėnesių kas vakarą, tarp 10 ir 11 valandos, išvesdavo tardymui ir sugrąžindavo paryčiais. Narai paryčiais turėjo būti nuleisti, taip kad visą naktį tardytas ir visokiais žiauriais būdais kankintas, sugrąžintas į kamerą net negalėjo ant narų atsigulti (prižiūrėtojai dažnai per langelį tikrindavo, ar nepažeidžia tvarkos). Vieną rytą buvo atitemptas už pažastų dviejų sargybinių. Atidarė duris, jį įstūmė į vidų. Brolis nugriuvo, nes jo kojų padai buvo deginti įkaitinta geležim.
Per visus tardymus Aleksandras laikėsi didvyriškai, po surašytais kaltinimais nepasirašė ir nieko neišdavė. Šias žinias gavau iš to ūkininko, kuris buvo jo kameroje, nes prasidėjus Vokietijos-TSRS karui, likę kaliniai išsilaisvino iš kalėjimo. Ūkininkas atvažiavo į Kauną, atėjo į Raudonojo Kryžiaus būstinę ir pirmininkui prof. Ignui Končiui papasakojo apie pulkininką Aleksandrą Plechavičių.“

Laukė vokiečių ir greito išlaisivinimo

Po 10 mėnesių tardymo ir baisių kankinimų nieko nepešę, kalėjimo prižiūrėtojai pulkininką perkėlė į bendrą kamerą, kurioje buvo 12-15 kalinių. „Tarp jų – kunigas Rimkus, Kražių klebonas ir mokytojas Skinderis, – pasakojo pulkininko sesuo Elena Plechavičiūtė-Legeckienė. – Pastarasis buvo nuteistas 8 metams ir 1941 metų gegužės pabaigoje perkeltas į Kauno kalėjimą etapui į Sibirą, bet užėjo karas ir jis liko neišvežtas. Mokytoją Skinderį sutikau Palangoje. Jis papasakojo apie brolį Aleksandrą, kuris turėjo skrandžio žaizdą, kraujavo, galėjo labai mažai valgyti ir savo maistą atiduodavo kaliniui, kuris sunkiai sirgo tuberkulioze. Skinderis papasakojo, kad nei laikraščių ar knygų, nei laiškų kaliniai negaudavo. Niekas ir aplankyti negalėjo. Jie pasidarydavo iš duonos rutuliukus ir žaisdavo šaškėm, kad užsimirštų. Į darbus nevarė.
1941 metų birželio 22-ąją kilus karui, kalėjimo administracija, išgąsdinta bombardavimo, pabėgo į Nemakščių stotį, išsinešdama kalėjimo raktus. Kaliniai nemanė išsilaužti, nes tikėjosi greito vokiečių atėjimo.
Apie 4 valandą po pietų sugrįžo pabėgę prižiūrėtojai ir viršininkai. Prie kalėjimo privažiavo du sunkvežimiai – vienas dengtas, kitas atviras. Išrinko svarbesnius kalinius, suvarė į tuos du sunkvežimius. Aleksandras Plechavičius pateko į tą dengtą, o kaliniai, kurie buvo suvaryti į atvirą, buvo suguldyti. Juos lydėjo trečias sunkvežimis su enkavedistais ir raudonarmiečiais, ginkluotais kulkosvaidžiais. Vežė Panevėžio link. Panevėžyje buvo suvaryti į traukinį, kuris buvo pastatytas toliau nuo stoties, ten išbuvo porą dienų, kol atgabeno svarbiausius Panevėžio kalinius. Traukinys pajudėjo Daugpilio link.“
Elena Plechavičiūtė-Legeckienė savo prisiminimuose taip pat mini ūkininko prie geležinkelio pylimo bėgių rastą raštelį. Tame popieriaus lapelyje, nuplėštame nuo kažkokios dėžės ar maišo, buvo parašyta: „Mes, 45 ar 60 Raseinių kalinių, vokiečių orlaiviams raižant orą, vykstame Daugpilio link.“ Laiškelis, išduodantis džiugias kalinių nuotaikas ir greitos karo baigties viltį, buvo atiduotas Panevėžyje veikusiam Raudonojo teroro muziejui ir ten karo metais demonstruotas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...