Dideli darbai – maža gatvelė

Dideli darbai – maža gatvelė„Žemaitis“ toliau domisi Plungės gatvių pavadinimų kilme. Ankstesni straipsniai parodė, kad nemažai vietinių nežino, kas tie žmonės, kurių garbei pavadintos gatvės. Šįkart nusprendėme pasidomėti Povilu Pukiu. Jo vardu „pakrikštyta“ viena Plungės gatvių. Gal vis dėlto šis vardas plungiškiams žinomas?



„Žemaitis“ toliau domisi Plungės gatvių pavadinimų kilme. Ankstesni straipsniai parodė, kad nemažai vietinių nežino, kas tie žmonės, kurių garbei pavadintos gatvės. Šįkart nusprendėme pasidomėti Povilu Pukiu. Jo vardu „pakrikštyta“ viena Plungės gatvių. Gal vis dėlto šis vardas plungiškiams žinomas?
Tiesą sakant, teko patiems „Žemaičio“ redakcijos darbuotojams užmesti akį į žemėlapį, nes Povilo Pukio gatvė ir mums nebuvo žinoma. Radę koordinates, nusprendėme nuvykti ten ir paklausti gyventojų, ar jie žino, kas tas žmogus, kurio vardu pavadinta jų gatvelė.
Keli neseniai „išdygę“ namai leido suprasti, kad ši gatvė dar tik kuriasi. Tą patvirtino ir Ramutė Gedgaudienė, prieš penkerius metus su šeima įsikūrusi prie pietinio Plungės apvažiavimo esančioje Povilo Pukio gatvėje. Moteris pasakojo, kad jie buvo pirmieji šios gatvės gyventojai: „Iš viso čia stovi aštuoni namai, kol kas tik trijuose gyvenama. Mes buvom pirmieji, pradėję statytis namą – tada dar nieko aplink nebuvo.“ Moteris nesistebėjo, kad mums teko truputį paklaidžioti, kol radome gatvę, nes daugeliui sunku rasti jos namus. Paklausus, ką žino apie Povilą Pukį, R. Gedgaudienė sakė, kad prieš atsikraustydama pasidomėjo, kas šis žmogus. „Internete ieškojau informacijos. Dar tebeturiu straipsnį, kuriame aprašomas šis žmogus. Jis buvo kunigas, baigęs statyti Plungės bažnyčią. Apie jį daugiau žinojo mano senelis, deja, jis jau miręs. Gailiuosi, kad nepaklausinėjau jo apie Povilą Pukį, būčiau daugiau sužinojusi“, – apgailestavo moteris.Plungės centre praeivių klausėme, ar žino, kur yra Povilo Pukio gatvė ir kas šis žmogus. Atsirado vienas kitas, žinantis, kad tai – Plungėje dirbęs kunigas, tačiau dauguma apklaustųjų tik gūžčiojo pečiais. Vis dėlto, kas buvo P. Pukys ir kokie jo nuopelnai?
Gimęs 1883-aisiais Kupiškio valsčiuje Povilas Pukys daug dirbo visuomenės labui. Jis – vienas tų, nepabijojusių valdžios ir platinusių draudžiamą spaudą lietuviškais rašmenimis iki pat 1905 metų. Tiesa, ir pačiam teko pabūti valdžioje – atstovavo kupiškėnams Didžiajame Vilniaus seime.
Slapstydamasis nuo policijos, 1906-1907 metais Povilas Pukys privačiai mokėsi Liepojoje, 1907-aisiais lankė „Saulės“ kursus Kaune, po metų išlaikė egzaminus į Kauno kunigų seminariją. 1913 metų gegužę buvo įšventintas kunigu, tais pačiais metais paskirtas vikaru į Plungę. Ne-trukus buvo perkeltas vikaru į Karmelitų bažnyčią Kaune, tačiau po 3 mėnesių vėl grąžintas į Plungę. Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukus Plungės klebonui, 1915-aisiais Povilas Pukys buvo paskirtas parapijos administratoriumi, pareigose išbuvo iki 1918 metų, Plungėje įkūrė lietuvišką knygyną, kooperatyvą, jaunimo „Varpo“ draugiją.
1918-ųjų lapkritį Povilas Pukys paskirtas Stalgėnų klebonu. Čia padėjo įkurti 4 pradžios mokyklas, buvo Plungės valsčiaus valdybos narys. Jam dėkingi turėtų būti stalgėniškiai, nes 1917-1918 metais jo dėka ten pastatyta Šv. apaštalų Petro ir Povilo medinė bažnytėlė. Tai – ne vienintelė bažnyčia, kurios statybas šis žmogus organizavo.
1922 metų vasario 1-ąją paskirtas klebonu į Žemaičių Kalvariją. Ten sutvarkė bažnyčią, Kryžiaus kelių koplyčias, įtaisė du varpus, pastatė ūkio trobesių, platino spaudą, įkūrė smulkaus kredito draugiją, sėkmingai veikusią ir gyvavusią iki 1944-ųjų.
1925 metais Povilas Pukys buvo paskirtas Alsėdžių dekanu. Po dvejų metų pakeltas į Telšių katedros garbės kanauninkus, 1928-ųjų sausio pirmąją paskirtas klebonu į Plungę, ten 1933 metais baigė statyti didelę bažnyčią, pradėtą dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Be to, pastatė parapijos mūrinę salę, moterų ir vargšų namus.
1940 metų vasarį pakeltas popiežiaus Rūmų prelatu. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1943 metais, savo lėšomis pastatė mūrinę bažnyčią Pakutuvėnų kaime.
Plungėje, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Povilas Pukys klebonavo iki 1945 metų liepos 10 dienos, kada bolševikai jį suėmė ir nuteisė. Iš Sibiro grįžo beveik po dešimties metų –
1955-aisiais buvo paleistas į laisvę. Grįžo palaužta sveikata. Buvo Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios altarista, vėliau toms pačioms pareigoms perkeltas į Žemaičių Kalvariją. Čia 1964 metų rugpjūčio 22 dieną mirė, palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse.
Rodos, Povilo Pukio darbai negalėtų būti nepastebėti, deja, apklausa parodė, kad mažai kas žino apie šį iškilų žmogų. Belieka tikėtis, kad nuo šiol bus mažiau nežinančių, jog dalį gyvenimo Plungėje praleidęs kunigas šitiek dėl šio miesto padarė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...