Medike svajojanti tapti kuliškė dar nenori užaugti

Medike svajojanti tapti kuliškė dar nenori užaugti„Viskas, ką norėčiau pasakyti apie Jurgitą, yra labai teigiama.“ Tokie buvo pirmieji žodžiai, pasakyti auklėtojos Ramutės Damulienės apie Kulių vidurinės mokyklos dešimtokę, mokinių tarybos pirmininkę Jurgitą Brauklytę.



Priežasčių, kodėl vertą rašyti apie šią šaunią merginą, yra daug. Turbūt pagrindinė jų ta, kad įrodytume, jog ir nedidelio miestelio mokykloje, turinčioje viso labo tik 250 mokinių, galima rasti labai gabių vaikų. O mūsų herojė – net ir ne iš Kulių. Mergina gyvena Šemulių kaime, iki mokyklos jai – penki kilometrai. Žinoma, į pamokas veža autobusai, bet atstumas nuo miestelio šiek tiek apriboja Jurgitos norus, jos veiklą. „Jeigu mergina gyventų mietelyje, ji dar daugiau visko nuveiktų“, –
įsitikinusi jos auklėtoja.
Turbūt mintyse jau suskubote užduoti klausimą: tai kuo gi ši dešimtokė tokia ypatinga? Skubame atsakyti: ar daug pažįstate kaimo vaikų, kurių semestrų suvestinėse – apskritas dešimtukas? Jurgitos pažymių knygutėje būten tokie pažymiai! Gal kam nors kilo minčių, kad baigiamieji egzaminai merginai jau ne už kalnų, tad dešimtokė suskubo „pasitempti“. Nieko panašaus – mokinių tarybos pirmininkė dešimtukininkė jau nuo penktos klasės, nuo tada, kai mokinių žinios ir gebėjimai pradedami vertinti balais. Ir šių pozicijų neapleidžia iki šiol. Sekasi ir kalbos, ir tikslieji mokslai, auklėtojos žodžiais tariant – mergina yra universalių gebėjimų.
Pati Jurgita sako, kad, nors jai viskas sekasi puikiai, prie širdies arčiausiai – tikslieji mokslai: matematika, chemija, fizika. Plungėje vykusioje rajono chemijos olimpiadoje kuliškė užėmė antrąją vietą. „Šis laimėjimas padės man apsispręsti ir ateityje, matyt, pasirinkti medicinos mokslus. Nors dar nesu visiškai tikra, galvoju ir apie ekonomiką, matematiką…“ – garsiai mąsto dešimtokė. Mergina ir matematikos olimpiadoje yra laimėjusi trečiąją vietą, todėl natūralu, jog, kai sekasi ne vienoj srity, šiandien pasakyti, kuo bus „užaugusi“, jai dar sudėtinga.
Paklausta, kaip į jos pasiekimus reaguoja merginos tėvai, Jurgita šiek tiek nuliūsta: tėvelis mirė neseniai, prieš keletą metų. Jis labai mylėjęs dukrą. Kaip pasakojo dešimtokės auklėtoja, Jurgitos tėtis yra pasakęs: „Viską, ką turėjau, Jurgitai atidaviau, į ją sudėjau.“ Po šio įvykio mergina buvo pasidariusi šiek tiek rimtesnė, uždaresnė, bet šiandien mes vėl ją matome besišypsančią. Tad Jurgita dabar gyvena tik su mama, kuri yra pripratusi prie merginos darbštumo, tad į dukters pasiekimus reaguoja santūriai, bet, žinoma, didžiuojasi savo atžala, jos laimėjimais.
Teigdami, kad Jurgita – universalių gebėjimų, galvoje turime ne vien jos metinius įvertinimus ar pelnytas prizines vietas olimpiadose: dešimtokė lanko literatų būrelį „Metafora“, dalyvauja skaitovų konkursuose, organizuoja ir veda mokyklos renginius, o neseniai su trim draugėmis parašė darbą „Deminutyvai: vartojimas liaudies pasakose ir jaunimo požiūris į juos“, kuris pateko tarp dviejų rajone atrinktų darbų (antras darbas taip pat kuliškių) ir buvo išsiųstas į respublikinį jaunųjų filologų konkursą. Kaip pasisekė ten – parodys ateitis. Be to, pernai Jurgita dalyvavo Šiaulių J. Janonio gimnazijoje vykusioje respublikinėje moksleivių konferencijoje, kur taip pat gerai pasirodė. Negana to, mergina nepailsta ir jau antrus metus dalyvauja Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA), kur savo gebėjimus tobulina matematikos srityje. Kaip mums pasakojo kūliškė, NMA papildomos matematikos pamokos vyksta internetu, o mokinių atostogų metu rengiamos sesijos –
trys per metus. Pernai Jurgita dalyvavo vienoje sesijų Palangoje. Dalyvauti šioje akademijoje Jurgitą paskatino auklėtoja. Čia patekti nebuvo lengva: vyko stojamieji egzaminai Šiauliuose, kuliškė perėjo atranką ir buvo pakviesta į NMA. Baigus ją, išduodamas diplomas, kuris, stojant į aukštąsias mokyklas, padeda pelnyti papildomų balų.
Jurgita taip pat dalyvavo žurnalisto Eugenijaus Bunkos „Spindulio“ radijo stoties organizuotoje viktorinoje „Žinių miškas“, kurioje varžėsi visos miesto ir rajono komandos. Kuliškiai čia tapo lyderiais, nušluostę nosis gimnazijoms ir iškovoję pirmąją vietą. Viktorinos klausimai, kaip sakė Jurgita, buvo tokie, į kuriuos atsakymus „Google“ sunkiai rasi. Reikėjo patiems išmąstyti ir per dešimt minučių pateikti atsakymą. Todėl šis laimėjimas tikrai paglosto širdį. Beje, radusi laiko, nors jau darosi sunku įsivaizduoti, kad jo mokinei dar liktų, Jurgita paprašyta parašo ir į mokyklos laikraštį, lanko chorą, su kuriuo važiuoja į dainų šventes, dainuoja kituose renginiuose.
Jaunam žmogui tiek nuopel-nų – skamba labai rimtai, o dešimtokei skirtos padėkos už puikų mokymąsi, dalyvavimą olimpiadose, konferencijose, konkursuose jau susikaupė nemažoje krūvelėje. Bet neskubėkite apie Jurgitą susidaryti per daug rimtos nuomonės. Daug besišypsanti, energinga mergina tarsi pagraso: „Tik nepamirškite paminėti, kad aš ne tik mokausi, bet ir bendrauju.“ Nepamirštame. Paklausta, ką veikia laisvalaikiu, dešimtos klasės seniūnė (jau nuo 6 klasės perrenkama kasmet) atsako, jog laisvo laiko lieka mažai, bet turėdama jo stengiasi pailsėti, susitikti su draugais, nueiti į diskotekas, organizuoti arba dalyvauti renginiuose. Beje, Jurgita į juos iš savo kaimelio atkeliauja pėstute.
Gal seniūnei sutelkti visą klasę bendram tikslui padeda jos draugiškumas? Juk ne veltui Gerumo savaitės akcijos „Mes –
už gerumą“ metu klasės draugai Jurgitą išrinko draigiškiausia dešimtoke. „Didžiuojuosi savo klase. Mes papildome vieni kitus: vieni labai rimtai mokosi, kiti – primena, kad reikia ir atsipalaiduoti, būtina nepamiršti, kad ir už mokyklos sienų verda gyvenimas“, – gestikuliuodama rankomis aiškina dešimtokė. Mergina nepamiršta pagirti ir Kulių vidurinėje mokykloje ją mokančių pedagogų: „Esu labai patenkinta jų darbu, dedamomis pastangomis, skatinimu.“
Gerų žodžių apie bendraklasę negailėjo Jurgitos draugai, kurie sakė, kad seniūnė jiems niekada neatsisako padėti mokytis, yra paslaugi, nuoširdi ir jiems reikalinga visais gyvenimo atvejais.
Beje, apie pagalbą mokantis Jurgita turi savo tvirtą nuomonę. Kuliškė sako, kad dažniausiai stengiasi draugams paaiškinti nesuprantamą dalyką, o ne duoda nusirašyti, nes iš to jiems jokios naudos nebūtų, tik meškos paslaugą padarytų. Brandus ir merginos požiūris į gyvenimą. „Kiekvienas žmogus turi galvoti apie savo ateitį: ką jis nuveiks, kad po daugelio metų galėtų tai atsiminti, įvertinti. Žmonėms turi rūpėti ne vien materialiniai dalykai, juk, prabėgus daugeliui metų, jie neatsimins, ką „Akropolyje“ nusipirko. Atsimins visai kitus dalykus“, – savo poziciją dėstė Jurgita. Gana kritišką nuomonę mergina turi ir apie televizijos laidas. Nors dešimtokei paroje valandų televizorių žiūrėti beveik nelieka, bet retsykiais akį į žydrąjį ekraną užmetanti kuliškė sako pasigendanti pažintinių laidų: rodomos laidos pernelyg lėkštos, keliančios į viršų Lietuvos „žvaigždžių“ purvą.
Jurgitos visur pilna. Paklausta, ar nevargina mokslai ir popamokinė veikla, mergina nustebina, atsakydama, jog bijo, kad mokslai… gali kažkada baigtis. „Taip, šitiek veiklos, mokslų kartais labai vargina, bet iš mokyk-los išeiti neatsisakyčiau, net jei ir turėčiau tokią galimybę. Nenoriu užaugti!“ – sako Jurgita, po vasaros atostogų į mokyklą skubanti ne tik pasimatyti su draugais, bet ir semtis žinių, tobulėti.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...