Įrengė energetinį labirintą

Milašaitiškė Rūta Endrijauskienė įsitikinusi, jog gyvenime nebūna atsitiktinumų. Kai prieš metus savo žemės lopinėlį ne bulvėmis užsodino ar avižomis užsėjo, o įrengė energetinį labirintą, nė minutės nesuabejojo dėl savo poelgio. „Žinau, jog neatsitiktinai man teko pabuvoti Petro Beinoro sodyboje Plateliuose, kur pamačiau labirintus ir užsikrėčiau idėja savo žemėje įrengti kažką panašaus“, – šiandien sako moteris.



Pirmiausia reikėjo sužinoti, kaip tai daryti, todėl prieš metus keletą dienų ir net naktų Rūta neatsitraukė nuo kompiuterio, ant popieriaus lapų braižė schemas, planus, metė juos į šiukšlių kibirą ir vėl braižė, kol pagaliau išryškėjo būsimojo labirinto kontūrai.
„Buvo vasara, atolas atžėlęs, tad vieną dieną žoliapjove išpjoviau taką, vedantį į centrą. Energetiniai labirintai – tai labai sena meditacijos priemonė. Jie atsirado jau prieš 4000 metų. Daugelis žmonių klysta, manydami, jog energetiniai ir painūs labirintai yra vienas ir tas pats. Painūs labirintai turi nepereinamas sienas, daugybę apgaulingų posūkių – tai sukelia žmogui stresą. Energetiniai – atvirkščiai, žmogų ramina, nes turi vieną taką, vedantį į centrą ir atgal. Juose pavaikščiojus, žmogus nurimsta, mintys tampa aiškios, ateina supratimas, jog neverta skubėti. Svarbiausia – reikia spėti pasidžiaugti šia diena ir neužmiršti padėkoti kažkam už visa tai. Galima sukalbėti ir „Tėve mūsų“, juk Dievas yra ne tik bažnyčioje, dievybė yra ir aplink mus, kur bebūtume“, – kalbėjo pašnekovė.
Taigi labirintas buvo įrengtas. Su jo buvimu apsiprato ir iš pradžių į mamos sumanymą kreivai žiūrėję Rūtos vaikai, retsykiais pradėjo lankytis ir Milašaičių kaimo bendruomenės moterys. Kodėl gi neapsilankyti – labirintą apsodinus geltonai žydinčiais gvazdikais aplinka pagražėjo ir ta vieta ėmė traukti akį. Vasarą ir pavasarį ne vienas vairuotojas, važiuodamas nuo Plungės Rietavo link, stebėdavosi atsiradusiais keistais apskritimais ir į juos vedančiu tiesiu taku.
Ne paslaptis, jog mūsų visuomenė sunkiai priima naujoves arba kitaip, netradiciškai mąstančius žmones. Todėl sunku patikėti, kad Rūta, įrengusi labirintą ir mėgusi ten leisti vasaros vakarus, neatkreipė aplinkinių susidomėjimo. O gal yra pastebėjusi ir kokį kaimyną ties smilkiniu pirštą besukiojantį jai įkandin ir šitaip norėjusį įvertinti jos veiklą?
Moteris neslėpė, jog būta visko. „Yra dalis žmonių, gyvenančių pagal principą –
jeigu aš kažko nesuprantu, vadinasi, tas kažkas yra blogai. Jeigu rūpėtų vien tai, ką apie mane galvoja kiti, nieko nebūčiau padariusi. Juk kelią nueina tik einantieji. Todėl, jeigu žmogus turi tikslą, neverta gaišti laiko ginčams su tais, kurie šaiposi ir stoja skersai kelio. Reikia tik eiti pirmyn, ir viskas. Žmogus, kuris nerizikuoja, nieko nedaro ir pats yra niekas“, – dėstė savo nuomonę moteris.
Rūtos nuomone, žmonės yra pernelyg užsisklendę ir, arba murdosi praeityje grauždamiesi dėl padarytų klaidų, arba daug galvoja apie ateitį. „Ko apie ateitį galvoti, jeigu nežinai, kas bus rytoj. Reikia gyventi dabartimi, džiaugtis šia diena. O dėl praeities –
nebent padaryti išvadas ir daugiau klaidų nekartoti, o ne graužtis“, – įsitikinusi moteris.
Rūta pasakojo, jog prieš eidama į labirintą, pasiima kokį nors akmenį, kurį ten palieka. Įsitikinusi, kad šitaip yra atsikratoma kokios nors ramybę drumstančios problemos. Milašaitiškė tvirtino, jog pavasarį, kai tik pradžius takas, vedantis į labirintą, ji būtinai vėl kvies kaimynus ir draugus čia ateiti, pabūti ir… atsikratyti savojo, ant širdies gulinčio akmens.
Taigi tarp daugybės šiuo metu pasipylusių teorijų, kaip būti laimingam, kaip neveidmainiauti, neversti kailio, neapsimetinėti tuo, kuo nesi, yra dar viena – Rūtos teorija. Ji pelno simpatiją bent jau tuo, kad nekeldama didelių reikalavimų, tiesiog siūlo būti savimi ir nebijoti tokiu pasirodyti.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...