Bendruomenė susikūrė ir gyvuoja ne ant pliko lauko

1510-10790Ne taip seniai vienos šventės metu prie „Žemaičio“ žurnalistų priėjęs Seimo narys Jurgis Razma pasiteiravo, ką šįkart įdomaus parašysime. Išgirdęs, jog mus domina bendruomenių gyvenimas, iškart pasiūlė: „Kodėl jums nenuvažiavus į Tverus ir nepapasakojus apie miestelio bendruomenę. Ten gyvenimas tikrai verda. Bendruomenė Tveruose buvo ir tuomet, kai dar niekas oficialiai tų bendruomenių nė nekūrė. Žmonės per tuos metus daug padarė, todėl jų miestelį, Lopaičių piliakalnį, šaltinį žino jau ne tik Žemaitija, bet ir Lietuva. Čia apsilanko ir užsieniečių.“ Panašiai mums kalbėjo ir vienas Tverų verslininkas, artojų varžybų organizatorius Saulius Sasnauskas. „Aš Tveruose ne taip seniai gyvenu. Pakalbinkite jūs Virginiją ir Kazį Praerus. Va, jie tikrai turės ką pasakyti“, – patarė verslininkas.

Tveriškių senjorai foteliuose nesnaudžia
Tverai. Prieš kokius 20 metų tai buvo niekuo nuo panašių vietovių nesiskiriantis miestelis, kur vieni kitus pažįsta, kur retai svetimą veidą galėjai išvysti. Dabar Tverai tapo turistų traukos centru, tad vietiniai jau nebesistebi, išgirdę anglų, vokiečių, ispanų ar kitokią kalbą. Ir vietos bendruomenė taikosi prie turistų – stengiasi, kad atvykėliai nenusiviltų nei Tverais, nei Lopaičiais, nei visus taip traukiančiu ir stebuklingu vadinamu šaltiniu, kurio vandens parsivežti atvažiuoja ne vien aplinkinių, bet ir tolimesnių rajonų gyventojai. Netrukus pusiaukelėje tarp Tverų ir Lopaičių bus atstatytas malūnas, kuriame įsikurs arbatinė, veiks meno kūrinių galerija. Šios iniciatyvos autoriai – menininkai Birutė Fiodorova ir Virgilijus Bizauskas.
Tačiau pirmiausia, kaip ir patarė S. Sasnauskas, susitikome su V. ir K. Praerais. Abu jie kilę iš Tverų, buvę klasės draugai. Baigusi 8-ias klases, Virginija išvažiavo mokytis į tuometinę Klaipėdos pedagoginę mokyklą ir visą gyvenimą dirbo pradinių klasių mokytoja. K. Praeras tęsė mokslą Laukuvos vidurinėje mokykloje, ją baigęs, mokytojavo Alko kaime. Vėliau studijavo ir įgijo geografijos mokytojo diplomą, nors gyvenime teko dirbti ir viršaičiu, ir Varnių regioninio parko direktoriaus pavaduotoju, ir kitus darbus. Šiuo metu abu – pensijoje, tačiau nesnaudžia foteliuose prie televizoriaus, o dainuoja etnografiniame ansamblyje, aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Ir ne tik jie. Aktyvių žmonių Tveruose netrūksta.
Kaimyną ne per linksmybes, o bėdoje geriau pažinsi
„Tveruose bendruomenė visada buvo, – pasakojo vienas kitą pertraukdami Praerai. – Skiriasi tik tuo, kad dabar ši veikla organizuota, galima rašyti projektus, gauti lėšų, rasti rėmėjų… Anksčiau viskas vyko tarsi savaime. Senieji gyventojai tikrai nepamiršo, kaip net sovietiniais metais Tveruose vykdavo atlaidai. Miestelio centras būdavęs pilnas arklių ir vežimų, žmonės čia pat, ant pievelių, pasitiesdavo užtiesalus, susėsdavo aplink, vaišindavosi, dainuodavo. Buvo ir saviveikla. Ir dar kokia – ansambliuose – daugybė žmonių, o koks Žaldokas buvo Vincas Barkauskas… Tiesa, kultūros namai turėjo savo, mokykla – savo saviveiklininkus. Žmonės ir tuomet, ir dabar yra geranoriški. Ypač tai gali pastebėti, kai bėda ištinka.“
V. Praerienė papasakojo, kaip prieš pat Naujuosius metus mirė vyro mama. Jo tuo metu namuose nebuvo, tačiau žmonės sušoko, viską sutvarkė, viskuo pasirūpino. Paprašyti išvardinti gerus, aktyvius žmones, abu Praerai nusišypsojo ir liepė sustabdyti, kai bus per daug. Jų pasakojimas atskleidė vieną įdomų faktą: Tverų pamiršti negali ir bendruomenei padeda daug iš čia kilusių žmonių. Kitų vaikai ar anūkai grįžta į Tverus – ten, kur jų šaknys. Antai ne vienam ir ne kartą padėjo Rozalija Čiuldienė, kurios anūkė Almina su vyru Arvydu susitvarkė močiutės namą ir čia apsigyveno. Rapalienės trobą persistatė jos anūkė Daiva ir jos vyras Algis Meškauskai. Geru žodžiu Praerai paminėjo ir 90-metį Bonifacą Vitkų…
Tiek rėmėjų, kiek tveriškiai, kažin ar daug kas turi…
Po to, vienas kitam primindami, ėmė vardinti bendruomenės rėmėjus. Patikėkite, jų tikrai daug, tad ne be reikalo Praerai liepė juos sustabdyti, kai sąrašas išsitęs. Pirmiausia prašė užsirašyti iš šių vietų kilusios verslininkės Reginos Ratkevičienės (Jarulytės) pavardę, kuri bendruomenei jau net kelias ekskursijas į Latviją, o visai neseniai – ir į Kauną dovanojo. Steponą Gedminą, savo tėvų sodybą tuščioje vietoje prikėlusį. Kartu su K. Praeru apsilankęs buvusioje tėviškėje ir tarp akmenų krūvos išvydęs žydintį senovišką geltonąjį jurginą, susigraudino ir pažadėjo tėvoniją prikelti. Dabar jis niekuomet neatsisako bendruomenę paremti.
Tarp išvardintų rėmėjų pateko ir Seimo narys Jurgis Razma, kuris nei iš čia kilęs, nei čia mokęsis, bet padarė tikrai labai gerą darbą. Tai jo pastangomis šalia Tverų esančiame Eidininkų kaime daugiavaikei Nijolės Gudauskienės šeimai buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas. Tarp nepailstančių rėmėjų – Egidijus Rapalis, Adomas Balsys, Jonas Varkalys ir jo broliai, verslininkas ir ūkininkas Saulius Sasnauskas bei taip pat verslininkas ir ūkininkas bendrapavardis Vidas Sasnauskas, Mindaugas Dedura, Vaidas Venckus ir dar daugybė kitų. A. ir K. Praerai buvo teisūs – teko juos sustabdyti, nes visus rėmėjus būtų sunku paminėti – į laikraštį gali nebetilpti.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...