Klajoklis – gyvenime ir muzikoje

1601-111010Muzikalus, gabus, talentingas – tokias žodžiais galima apibūdinti Plungės „Saulės“ gimnazijos vienuoliktoką Marių MICKŲ. Vaikinas išsiskiria ne tik išvaizda, bet nuo mažens turi ir Dievo dovaną – puikią klausą, gražų balsą, neeilinį gebėjimą groti. Maža to, jaunuolis pats kuria muziką ir tekstus, gerai mokosi ir turi dailininko gyslelę. Su Mariumi susitikome Mykolo Oginskio meno mokykloje, kurią jis vadina antraisiais namais. O gyvena jis Plungės vaikų globos namuose. Jaunasis muzikantas neturi nei brolių, nei seserų, tėvo nepažįsta. Tačiau su mama bendrauja, kartais aplanko ją. Neseniai 18-os sulaukęs vaikinas prisipažįsta: „Jei būčiau gyvenęs su mama, nemuzikuočiau, nes nebūtų buvę tam sąlygų. O dabar turiu viską. Muzika man – visas gyvenimas, be jos sunku būtų gyventi.“

Nuo batų iki… Plungės
Iš tiesų nėra dienos, kad Marius nedainuotų ar negrotų. O valdo jis ne vieną, o keturis instrumentus – puikiai groja akordeonu ir pianinu, paima į rankas ir gitarą ar būgnus pamuša. Vaikinas prisipažįsta, kad teko jam ir vargonuoti, ir senelio armonika groti. Nuo jos ir prasidėjo Mariaus pažintis su muzika, kai, būdamas kokių aštuonerių, išgirdo, kaip senelis groja liaudišką dainą. Berniukui ji taip patikusi, kad nutaręs ir pats pabandyti – iš klausos atkurti girdėtą melodiją: „Iš pradžių nusivyliau, nes nepavyko. Prisimenu, tąsyk ir verkiau, ir daužiau instrumentą. Bet bandžiau tol, kol išmokau. Per dvi savaites sunkus darbas atsipirko – atkartojau visus tos dainos fragmentus. Šitaip viena po kitos suskambo melodijos.“
Jaunuolis yra sukūręs net tris dainas žemaičių tarme – „Mona bata“, „Feisbuks“ ir „Mona Plungė“. Pastaroji yra Mariaus debiutas, tačiau pirmasis blynas neprisvilo. Ši daina yra ne kartą pelniusi pripažinimą, visų plungiškių pamėgta. Ką gali žinoti, gal kada ji taps ir mūsų miesto himnu.
Paklaustas, kaip gimsta dainos, Marius teigia, kad idėjos kyla spontaniškai: „Dainą apie Plungę sukūriau, tiesiog sėdėdamas gimnazijos muzikantų kambarėlyje. Labai reikėjo kūrinio Plungės žemaitiškų dainų festivaliui. Prisėdau prie pianino, pasirinkau keletą akordų ir, rodos, patys klavišai pradėjo skambėti“. O kaip su batais ir „feisbuku“? „Paprastai. Tiesiog ėjau gatve, pasižiūrėjau į batus, ir dingtelėjo mintis sukurti dainą apie juos. Esu iš tų žmonių, kuriems patinka išskirtinumas, kažkas tokio, ko dar nėra. Apie „feisbuką“ dainos dar nebuvau girdėjęs, tad gimė dar vienas mano kūrinys.“
Talentą lėmė genai
Vaikinas džiaugiasi, kad per pastaruosius metus daug kur dalyvavo, pelnė apdovanojimų. Pernai, balandžio pabaigoje, Kaune vykusiame XI tarptautiniame akordeonistų konkurse su instrumentiniu ansambliu laimėjo trečiojo laipsnio diplomą. Vasarą dalyvavo ir puikiai pasirodė Plungės žemaitiškų dainų festivalyje bei stovykloje „Jaunimo vasaros akademija“ (Skuodo r.). Rugsėjį iš tarptautinio meno festivalio „Novij mir“, vykusiame Krasnogorske (Rusijos Federacija), kartu su Kornelija Uselyte ir Gabriele Raudyte nugalėjo net 50 stiprių varžovų ir Plungei parvežė didįjį prizą. Pats Marius sako, kad šis laimėjimas yra įsimintiniausias, jam sukėlęs didžiausių emocijų.
Paklaustas, kaip save apibūdintų vienu žodžiu, vaikinas, daug negalvojęs, ištarė: „Klajoklis“. „Šis žodis geriausiai mane apibūdina, nes mėgstu visur pabuvoti. Mėgstu klajoti ir muzikoje. Nepatinka būti įspraustam į rėmus. Dažnai dainuoju skirtingais balsais, tyrinėju, kuris man labiau tinka. Operos solistai dainuoja vien tik operas, o man patinka įvairovė – nuo klasikos iki popso, nuo repo iki lengvojo džiazo. Grodamas kitų atlikėjų kūrinius, stengiuosi juos paįvairinti, įterpti ką nors naujo, savito“, – apie savo santykį su muzika pasakoja M. Mickus.
Jaunasis muzikantas atskleidė ir įdomių faktų apie savo giminės genus. Pasirodo, anuomet jaunuolio proprosenelis buvo garsus orkestro vadovas. Tačiau, užklupus karui, jų šeima labai nuskurdo. Nepaisant to, kaip sakė Marius, prosenelis, senelis (mamos tėvas) ir jo seserys turėję gebėjimų groti iš klausos. Todėl nenuostabu, kad muzikalumo dovaną turi ir jis pats.
Gyvenimas globos namuose ir ateities planai
Paklaustas, ar dabar, kai jau sulaukė pilnametystės, jis turi atsisveikinti su Vaikų globos namais, Marius purto galvą: „Ne, gyvensiu juose, kol baigsiu mokyklą. Ar bus liūdna, kai išvyksiu? Nelabai, noriu jau gyventi savarankiškai. Nors sąlygos globos namuose geros, nieko netrūksta, tačiau mano sielai reikia daugiau erdvės.“
Už rūpestį vaikinas dėkingas auklėtojoms, socialinėms darbuotojoms, tačiau bene didžiausios padėkos verta Vaikų globos namų direktorė Genovaitė Ūsienė. Šios moters dėka Marius turi visus reikiamus instrumentus. „Tai ji ieško rėmėjų, labai stengiasi dėl manęs ir apskritai dėl visų ten gyvenančių vaikų. Tuos instrumentus aš tik pasiskolinu, išsikraustydamas negalėsiu jų su savimi pasiimti. Bet kai užsidirbsiu, nusipirksiu pats“, – atvirai sako vaikinas.
Kokią specialybę pasirinks, Marius sakė dar tiksliai nežinantis – arba krims fizikos mokslus Kaune, arba toliau savo talentą ugdys Vilniaus muzikos akademijoje. „Ar po studijų grįšiu į Plungę? Pažiūrėsiu, kaip seksis. Norėtųsi sugrįžti, juk čia prabėgo visa mano vaikystė. Tačiau didmiestyje – didesnės perspektyvos, daugiau galima pasiekti“, – neslepia pašnekovas.
Vaikinas turi daug planų, tikslų ir siekių – nori išbandyti jėgas televizijos projekte „X Faktorius“, svajoja išleisti savo dainų albumą, galbūt – net parašyti knygą. Marius pažada, kad nesustos tobulėti ir toliau aktyviai dalyvaus įvairiuose renginiuose, konkursuose, festivaliuose.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...