Plungėje – įdomaus likimo gydytojas

1603-112118Jau mėnuo, kai Plungės ligoninės chirurgijos skyriaus vedėju dirba Brūno Aleknavičius. Po studijų tuometiniame Kauno medicinos akademijos Vilniaus universitete jis baigė net dvi rezidentūras: bendrąją chirurgiją ir abdominalinę chirurgiją. Gydytojas jau turi septyniolikos metų darbo stažą. Chirurgo karjerą pradėjo gimtajame mieste, kuriame jis, kaip profesionalus žaidėjas, net 5-erius metus žaidė futbolą aukščiausioje lygoje, tačiau, pradėjus studijuoti mediciną, sporto teko atsisakyti. Tas miestas – Marijampolė, o ta komanda – „Sūduva“. Po kurio laiko sulaukė pasiūlymo iš Alytaus Vinco Kudirkos ligoninės, o dar vėliau likimas jį atvedė į kitą Lietuvos kraštą – Klaipėdos universitetinę ligoninę. Todėl nenuostabu, kad gydytojas B. Aleknavičius drąsiai sako: „Tai, kas pilve, man paslapties nėra, nors teko ir širdį siūti, ir skydliaukes operuoju.“

Pacientai vadina jį auksinių rankų chirurgu
B. Aleknavičius atlieka echoskopijas, endoskopijas, netrukus skyriuje bus pradėta daryti daug operacijų laparoskopu. „Išmokiau savo klaipėdiškius draugus daryti endoskopines operacijas ir išvažiavau į Plungę. Čia kol kas endoskopinių operacijų daryti negalima – nėra reikalingos aparatūros“, – sakė chirurgas. Ir tuoj pat pridūrė, kad tikisi, jog po kiek laiko tokia aparatūra Plungės ligoninėje atsiras, ir gydytojai savo pacientų į Klaipėdą ar kitą miestą nebesiųs. Tačiau pacientai, ypač tie, kuriuos B. Aleknavičius operavo dar Klaipėdoje, jau dabar džiaugiasi jo atsiradimu Plungėje.
„Daktare, kaip gerai, kad jūs čia – nebereikės į Klaipėdą važinėti“, – džiaugėsi ne vienas. O, išėję už durų, ten sėdintiems bei gydytojo konsultacijų laukiantiems žmonėms aiškina, jog B. Aleknavičius – auksinių rankų chirurgas. Matyt, šiuose žodžiuose daug tiesos, nes tuo metu, kai vedėjas kalbėjosi su žurnaliste, vienoje skyriaus palatų gulėjo 76-erių močiutė, kuriai gydytojas atliko itin sunkią operaciją ir išsaugojo jos gyvybę.
Kas šį auksinių rankų chirurgą iš Klaipėdos į Plungę atvedė? Ogi, plungiškiams labai gerai žinomas buvęs mūsų ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas Bronius Stanslovaitis, kuris, prieš atvykdamas į Plungę, Klaipėdoje dirbo. Ir ne vieną savo pacientą, kuriam reikėjo Klaipėdos ligoninės medikų pagalbos, siuntė tiesiai kolegai B. Aleknavičiui.
Todėl nenuostabu, jog, sulaukęs Plungės vyriausiojo gydytojo Antano Martusevičiaus pasiūlymo vadovauti chirurgijos skyriui, B. Aleknavičius atvyko į Plungę, apsižvalgė ir iškart kreipėsi į dabar jau pensijoje esantį B. Stanslovaitį – paprašė jo patarimo. Šis kolegą padrąsino ir patarė priimti siūlymą. Žinoma, lėmė ir paties gydytojo pasvarstymai, kas geriau – būti chirurgu Klaipėdoje ar skyriaus vedėju Plungėje? Ir apsisprendė. Šiuo sprendimu galime tik džiaugtis, nes, kuo daugiau gerų gydytojų dirbs mūsų ligoninėje, tuo daugiau laimėsime mes, pacientai.
Skyriaus vedėjas – Lietuvos gydytojų futbolo komandos narys
Gydytojas didžiąją savo laisvalaikio dalį skiria sportui, tad džiaugiasi stadionu prie Plungės technologijų ir verslo mokyklos, kurios naujajame viešbutyje jis šiuo metu gyvena. Kodėl B. Aleknavičiui tai svarbu? Svarbu, nes jis – žaidžia… Lietuvos gydytojų futbolo komandoje ir kasmet vyksta į pasaulio gydytojų futbolo čempionatus. Pirmasis, kuriame dalyvavo, įvyko Brazilijoje. Čia susitiko 16 komandų ir lietuviai laimėjo 3-iąją vietą. Kitais metais skrido į JAV, ten taip pat atvyko 16 komandų, o mūsų šalies gydytojai užėmė 4-ąją vietą. Šiemet čempionatas vyks Barselonoje – ten jau dalyvaus 20 komandų.
Be futbolo, chirurgas dar mėgsta slidinėti ir jau žino Mortos kalną. Jam patinka ir pačiūžos, tad tikrai džiaugėsi išgirdęs, jog Plungė ir čiuožyklą turi. Žiemomis tikrai bus kas veikti. Gydytojas mėgsta ir knygas. O pasiteiravus, ar jo pėdomis seka ir vaikai – sūnus Kasparas bei dukra Gabrielė, – B. Aleknavičius nusišypsojo: „Kasparas Vilniaus universitete studijuoja mediciną – jau 4-ame kurse, o Gabrielė – abiturientė ir ruošiasi studijuoti dizainą. Abiejų medikų tėvų profesija jos nežavi, tad renkasi kitą kelią. Aš tam pritariu.“
Gydytojo giminės istorija rašytojo plunksnos prašosi
Žemaičiai – santūrūs, taupūs žodžio, bet, patikėkite, ir labai smalsūs. Apie savo daktarėlį, kaip, beje, ir apie kitus žmones, su kuriais jie susiduria, nori žinoti daug. Tiesą sakant, nebūtina labai smalsiu būti, vis tiek žvilgsnis užklius už kortelės prie gydytojo chalato su užrašu Brūno Aleknavičius. Pavardė – lietuviška, o vardas? Jis gimęs anksčiau, negu mes, lietuviai, turėdami tiek daug gražių senovinių ir tautiškų vardų, savo vaikams ėmėme parinkti tokius, nuo kurių kartais liežuvis užlūžta, o, sužinojęs tikrąją jų prasmę, nejučiom parausti. Taigi kodėl gydytojo vardas Brūno?
Priežastis slypi motinos biografijoje. Jo mama, kurios motina buvo gydytoja, – vokietė Helga Grossmman. Priklausė vadinamajai vilkų vaikų kartai. Ji turėjo du brolius, kurių vienas buvo lakūnas, ir seserį. Visa šeima žuvo per karą, liko tik Brūno mama ir jos sesė. Abi į Lietuvą atėjo duonos ieškoti. Sesuo Klaipėdoje spėjo įšokti į keltą ir vėl grįžo į Vokietiją, o gydytojo mama liko Lietuvoje. Atsidūrė Marijampolėje, ten sutiko būsimąjį savo vyrą, batsiuvį Juozą Aleknavičių. Ištekėjo, susilaukė 6-ių vaikų – dviejų sūnų ir keturių dukrų.
Dukroms – lietuviški, sūnums – vokiški vardai
Dukroms tėvai parinko gražius lietuviškus vardus: Laima, Meilė, Genutė ir Rosvyda. O dviems sūnums – viduriniajam ir pagrandukui – padovanojo vokiškus: Reinvaldo ir Brūno. Tai, matyt, mamos pasirinkimas. Gal ji slapčia vylėsi, kad ateis toks laikas, kai jos vaikai įvertins šią dovaną. To jau nebepaklausi, nes jos šiandieną jau nebėra. Penkis iš šešių vaikų Aleknavičiai išleido į aukštuosius mokslus. Be B. Aleknavičiaus, dvi jo seserys su medicina taip pat savo gyvenimą susiejo.
Šeima ne tik po Lietuvą išsibarstė. Dvi seserys šiuo metu gyvena užsienyje. Laima jau turi Vokietijos pilietybę, o Meilė, nors ir įsikūrusi Anglijoje, savo pilietybę išsaugojo. Brolis gyvena Panevėžyje, jis – miškininkas. Genutė – Lazdijuose, ten turi savo verslą, o Rosvyda  dirba Jurbarko ligoninės laboratorijoje.
Lietuviai gerbia vokiečius už jų darbštumą, sąžiningumą, už patriotiškumą ir principus, kurių nuo amžių laikomasi. Sužinoję, kad naujojo chirurgijos skyriaus vedėjo gyslomis teka ir lietuviško, ir vokiško kraujo, pacientai, matyt, dar labiau šiuo gydytoju pasitikės. O tas labai daug reiškia.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...