„Vieną dieną noriu būti politiku, kitą – verslininku“

1601-111164Septyniolikmetis Modestas ŠALTUPIS iki pat devintos klasės buvęs ramus, tylus, nedrąsus, dabar – iškalbingas, linksmas, veiklus. Kas pažįsta šį jaunuolį nuo pat mažų dienų, nebūtų pasakęs ar net pagalvojęs, kad jis kada nors apskritai galės kažką daryti. O, pasirodo, gali. Dar ir kaip gali! Šiuo metu Modestas yra ne tik aktyvus jaunimo organizacijos „Krantas“ narys, bet ir „Saulės“ gimnazijos mokinių tarybos prezidentas bei Plungės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkas.
Paklaustas apie M. Šaltupį, gimnazijos direktorius Algimantas Budrys šį moksleivį charakterizavo tik teigiamai: „Mūsų Modestas – aktyvus, viskuo besidomintis, viską nori žinoti. Nors gimnazijoje – naujokas, dažnai su juo susitinkame, pakalbame įvairiais klausimais. Jam įdomu, kokios sąlygos yra gimnazijos bendrabutyje, ar moksleiviai patenkinti maitinimu, ar nestinga užklasinės veiklos, švenčių, renginių. Ne kartą yra atėjęs pas mane į kabinetą, pateikęs gerų idėjų, sumanymų. Galbūt jis – būsimasis politikas“, – sakė direktorius. Su gimnazistu kalbamės apie tai, koks jis buvo anksčiau, kuo dabar gyvena ir kokius ateities planus kuria.

– Papasakok apie save ir savo šeimą.
– Šeimoje esu pirmagimis. Turiu du jaunesnius brolius – 15-metį Joną ir 4-erių metukų Paulių. Mama Alina niekur nedirba, nes broliams reikia priežiūros. Paulius – dar mažas, o Jonas turi sunkią negalią. Tėtis Arūnas padeda mamai, rūpinasi namais ir ūkininkauja. Nors gyvename Plungėje, ūkis yra netoli miesto esančiame Lieplaukalės kaime, kur gyvena mano seneliai. Kai reikia – visada pagelbėju tėvams. Nors esu labai užimtas, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su jais ir broliais. Šeima man – labai svarbi.
– Ar nuo pat mažens buvai aktyvus?
– Visada buvau iš ramesnių vaikų. Viskas pasikeitė, kai įstojau į jaunimo organizaciją „Krantas“. Galiu drąsiai teigti, kad ji buvo mano gyvenimo lūžis. Labai pasikeičiau – išdrąsėjau, pradėjau viskuo domėtis, tiesiog nenustygdavau vienoje vietoje. Nė vieno savaitgalio nebūdavau namie – visur važiuodavau, dalyvavau įvairiuose susitikimuose, renginiuose, projektuose.
– Iš pradžių mokeisi Plungės Senamiesčio mokykloje, šiais mokslo metais perėjai į „Saulės“ gimnaziją. Neilgai trukus tapai mokinių tarybos prezidentu, po to – Rajono jaunimo reikalų tarybos pirmininku. Kaip tai nutiko?
– Dešimtoje klasėje buvau Senamiesčio mokyklos mokinių tarybos pirmininku. Mokslo metų pabaigoje drauge su „Kranto“ nariu Laimonu Petreikiu ir tuometiniu „Saulės“ gimnazijos mokinių tarybos prezidentu Viliumi Lukošiumi rengėme mokinių savivaldos nuostatų pakeitimus. Prasidėjus naujiems mokslo metams, V. Lukošius, pamatęs, kad į gimnaziją atėjo daug naujų aktyvių moksleivių, atsistatydino. Tada į šias pareigas kartu su dar dviem moksleiviais kandidatavau ir aš. Pakalbėjęs per debatus, surinkau daugiausiai balsų ir tapau prezidentu.
O į Jaunimo reikalų tarybą rinkimai buvo praėjusių metų pavasarį. Tąsyk pateikiau gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką. Turėjau dvi rekomendacijas: vieną – Senamiesčio mokyklos, kitą – Rajono kultūros ir sporto skyriaus. Iš septyneto kandidatų pateko šeši. Buvau tarp tų laimingųjų, džiaugiausi, kad mane įvertino. Dar didesnis džiaugsmas apėmė, kai Rajono taryba balsavo už mane.
– Daug kur dalyvauji, užimi net kelias atsakingas pareigas. Kaip pavyksta visur suspėti?
– Būna taip, kad ir nesuspėju. Kartais tenka pasėdėti prie namų darbų iki vidurnakčio ar pramiegoti pirmąsias pamokas, kad suspėčiau viską padaryti. Draugai manęs neklausia, kur po pamokų einu – jau žino, kad į Savivaldybę. Būna taip, kad kiekvieną dieną ten žingsniuoju – tariuosi, kalbuosi, išsakau jaunimo problemas, pasidaliju naujais sumanymais, idėjomis.
Tiesą pasakius, truputį nukentėjo mokslo rezultatai. Tačiau mokausi dėl savęs, ne dėl pažymių.
– Kitąmet būsi abiturientas. Ar jau žinai, kokį kelią pasirinksi?
– Tikrai žinau, kad studijuosiu Vilniaus universitete. Tik dėl specialybės dar niekaip neapsisprendžiu. Galvoju apie politikos mokslus, bet traukia mane ir verslas, ekonomika. Vieną dieną noriu būti politiku, o kitą – verslininku (šypsosi). Sunku apsispręsti, man šios profesijos skirtingos, bet kartu ir panašios. Būdamas vienu ar kitu – galėčiau bandyti pakeisti Lietuvą ar miestą, kuriame gyvenu. Norėčiau baigti ir magistrantūrą viename iš Europos valstybių universitetų.
– Tai vis dėlto koks tavo gyvenimo tikslas?
– Jei pasirinkčiau politiko kelią, norėčiau pakeisti žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, požiūrį į Lietuvai reikšmingas datas – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją. Jei būčiau verslininkas, sukurčiau kuo daugiau darbo vietų. Norėčiau, kad žmonės vertintų mūsų šalį, neemigruotų, o tik nuvyktų pasižiūrėti, kaip gyvena kitos tautos, ir vėl čia sugrįžtų.
– Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...