Už jokius pasaulio pinigus savo krašto nekeistų

1601-111496„Noriu visiems jauniems žmonėms pasakyti, kad kaime galima ne tik gyventi, bet ir pragyventi. Nereikia jokių užsienių – ispanijų, norvegijų, švedijų, anglijų ar airijų. Aš savo krašto nekeisčiau į nieką. Jūs man duokit, kiek norit, pinigų – nevažiuočiau gyventi kitur. Niekas net nenutuokia, kokios didelės galimybės yra Lietuvos kaime. Gali nusipirkti žemės lopinėlį, pasistatyti namuką, pasigaminti gero maisto ir laimingai sau gyventi, nesukdamas galvos dėl mokesčių už šildymą, karštą vandenį“, – taip atvirai kalba 26-erių Paukštakių seniūnijos Raišaičių kaime gyvenantis ir savo verslą ten kuriantis Arvydas STANYS. Vaikino pasakojimas tikrai įkvėps ne vieną jauną žmogų, šiuo metu svarstantį, kokį gyvenimo kelią pasirinkti.

Ūkininkų vaikas – menininkas iš prigimties
Būsimasis verslininkas gimė septynių vaikų šeimoje. Jo tėvai Angelina ir Antanas Staniai valdė stambų pienininkystės ūkį. Dar visai neseniai jie turėjo 70 karvių, ir tiek pat prieauglio, o dabar beliko tik penketas melžiamųjų. Kadaise ir pats Arvydas svajojo tapti ūkininku. Tačiau, kaip sako vaikinas, šiais laikais, kai jau beveik nieko nebėra ekologiško, nelabai apsimoka.
„Nuo pat mažens save įsivaizdavau tik kaime, gamtos apsuptyje. Maniau, kaip ir tėvai, būsiu ūkininku, tačiau mane visada traukė menas. Dar labiau susidomėjau kūryba, kai šeštoje klasėje pradėjau lankyti Platelių meno mokyklą. Per ketverius metus pramokau tapybos, medžio drožybos, molio lipdymo ir kitų su menu susijusių dalykų“, – sakė A. Stanys.
Vaikinas prisipažįsta, jog, neilgai trukus, suprato, kad gyvenimą nori sieti su menu. Tad, mokydamasis dar Alsėdžių vidurinėje mokykloje, dvejus metus lankė parengiamuosius kursus Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete. Baigęs vidurinę, jaunuolis ten ir įstojo – ketverius metus studijavo metalo meno ir juvelyrikos specialybę.
Paklaustas, ar užsiima kalvyste, vaikinas teigia iš pradžių bandęs, tačiau, patyręs stuburo traumą, daugiau prie metalo nugaros nelenkia: „Supratau, kad sveikata svarbesnė. Džiaugiuosi, kad mano profesija yra universali. Turėdamas žinių, gali nesunkiai nuo metalo persiorientuoti į medį, stiklą ar molį. Tad dabar drožinėju medį, laisvalaikiu tapau. Kol dar gyvenu pas tėvus, padedu jiems prie ūkio darbų.“
Darbovietėse ilgai neužsibūdavo
Nors vaikinui dar tik 26-eri, jis jau turi gana solidžią įvairių darbų patirtį. Baigęs Dailės akademiją, A. Stanys įsidarbino pardavėju Klaipėdos „Akropolyje“. Tačiau ten jaunuolis dirbo tik mėnesį, nes gavo pasiūlymą pusei metų išvažiuoti savanoriauti į ekologinį ūkį Olandijoje. „Domėjausi ekologija, tad, daug negalvojęs, išvykau. Tikėjausi, kad man ten patiks, ir galėsiu pasilikti. Kaip ir visi išvykusieji, maniau užsidirbti pinigų ir padaryti karjerą užsienyje. Bet jau pačiais pirmaisiais mėnesiais man ten nepatiko. Nors galimybių dirbti Amsterdame buvo, pusmetį savanoriavęs, sugrįžau į gimtinę“, – atvirai pasakoja jaunuolis.
Kartą A. Stanys atsitiktinai susitiko su vienos Plungės baldų įmonės vadovu. Šis, sužinojęs, kad vaikinas Telšiuose baigė dizaino studijas, pasiūlė plėsti jų įmonės gaminių asortimentą – kurti interjero detales iš medienos. Tačiau ir ten Arvydas ilgai neužsibuvo, padirbęs šešis mėnesius, mąstė, ką daugiau galįs nuveikti.
Laimei, o gal nelaimei, vaikinas įsigijo C kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir įsidarbino tolimųjų reisų krovinių vežėju: „Tris mėnesius važinėjau po Europą. Tačiau tas darbas man labiausiai nepatiko, kaip ir „Vičiūnuose“, kur lašišą dorojau keturias dienas. Supratau, kad tai – tikrai ne man. Ten niekas tavęs žmogumi nelaiko. Vaiko kaip su botagu – prarandi sveikatą, o gauni centus. Man kaskart norėjosi save išbandyti ir eiti toliau.“
Verslo pradžiai – darbo biržos parama
Paklaustas, kaip kilo idėja pradėti savo verslą, jaunuolis prisiminė:  „Tuo metu brolis Martynas, baigęs Žemės ūkio akademiją (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) pats domėjosi, kaip gauti finansavimą verslo pradžiai. Jis man papasakojo apie galimybę gauti paramą Plungės darbo biržoje. Nieko nelaukęs, parašiau medinių žaislų gamybos projektą ir netikėtai gavau finansavimą. Dėl projekto ilgai nesukau sau galvos. Buvau truputį  jau dirbęs su medžiu ir mačiau galimybių prasigyventi“, – apie savo verslo pradžią pasakojo A. Stanys.
Vaikinas džiaugiasi, kad jo individuali įmonė „Marga dirbtuvė“ gegužės viduryje minėjo pirmuosius gyvavimo metus. Jaunuolis neslepia, kad darbo biržos parama, iš kurios jis rugpjūtį įsigijo taip reikalingas medienos apdirbimo ir daugiafunkces  stakles, kurių kiekvienos vertė – 5000 eurų, pastūmėjo viską greičiau padaryti: „Jei ne gautosios lėšos, būtų reikėję investuoti savus pinigus, o dabar išlošiau mažiausiai penkerius metus.“
Nuo medinių mašinyčių iki muzikos instrumentų
Iš pradžių kūręs medines mašinytes ir dekoruotas lenteles, dabar vaikinas galvoja gaminti stalo žaidimus ir muzikos instrumentus. „Sutiktas kadaise garsus Plungės žaislininkas (vardo ir pavardės neprisimena) paprotino mane, kad šiais laikais, kai aplinkui apstu kiniškų žaislų, neapsimoka jų gaminti. Laiko daug atima, o pelno mažai gauni. Per dieną gali pagaminti tik tris mažas mašinytes, o už kiekvieną jų gausi po 15 eurų. Už įvairiais raštais išmargintą pjaustymo lentelę dar mažiau – 10 eurų. Nors prie jos tenka paplušėti mažiausiai porą valandų“, – prisipažįsta jaunasis verslininkas.
Jaunuolis tikisi per pavasarį pakankamai sukaupti gaminių, kuriuos vasarą bandys parduoti įvairiose mugėse. Jaunasis verslininkas žadėjo greitu laiku įkurti  ir internetinę parduotuvę, kurioje populiarins savo darbus. Vaikinas neatmeta galimybės, kad, jeigu jo medžio dirbiniai atitiks aukšto lygio standartus, juos išvysime ir prekybos centruose. „Tai labai sunkus kelias. Iš pradžių turi pagaminti vieną ar du tvarkingus ir sertifikuotus produktus, o tada juos siūlyti parduotuvių tinklams. Reikia nemažų investicijų. Norint įforminti vieną gaminį, gali tekti pakloti net 20 tūkstančių eurų. Bet kartais apsimoka investuoti tiek pinigų, jei gaminys tampa patrauklus ir populiarus“, – apie verslo subtilybes pasakoja vaikinas.
Svajonė – molinė trobelė ir ekologiškas ūkis
A. Stanys atskleidė, kad, prieš sukurdamas verslą, labai domėjosi ekologija ir tvariu gyvenimo būdu. Čia pat vaikinas paaiškina, kad toks gyvenimo stilius reiškia, kuo mažiau pirkti ir kuo daugiau užsiauginti bei pasigaminti savo rankomis. „Supratau, jog būtent tokį gyvenimo kelią man ir reikia pasirinkti, kad būčiau laisvas, nepriklausomas, išmokčiau gyventi be pinigų. Bet taip išėjo, kad ilgai šitaip neišsiverčiau. Netikėtai gavau paramą ir įsisukau į verslo pasaulį“, – sakė vaikinas.
Jaunuolis patikino, kad jam vis dėlto įdomi gamtinė žemdirbystė ir ekologinės statybos: „Už pusės kilometro nuo tėvų namų žadu pasistatyti nuosavą molinę trobelę. Kodėl taip planuoju? Noriu gyventi ekologiškai ir sveikai. O save įsivaizduoju tik šiame krašte, kur kiekvienas takelis išvaikščiotas, kiekvienas medelis pažįstamas.“
Vaikinas pataria ir kitiems nevažiuoti svetur, o visomis jėgomis stotis ant kojų ir pasilikti Lietuvoje bei gyventi kaime, nes čia – pačios didžiausios galimybės.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...