Ryškūs kūrėjo pėdsakai

1405-8052xSu Žemaitijoje ir Lietuvoje gerai žinomu kompozitoriumi, mokytoju, chorų vadovu, vargonininku Aloyzu Meškausku susipažinau gana atsitiktinai. Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje buvo pristatoma šio menininko kūryba. Mano draugas, trejų Mišių autorius Ipolitas Petrošius pakvietė ir mane. Po koncerto Aloyzas man padovanojo vieną savo leidinį. Ką tik pasaulį buvo išvydusi mano 20-oji knyga „Kur vaikystės upė teka“, tad įteikiau jam ir savąją. Buvau gerokai nustebęs, kad vėliau žinomas kompozitorius pagal toje knygoje buvusius eilėraščius sukūrė net 17 dainų. Tai paskatino išleisti bendrą mudviejų knygą „Dainų upeliukas“.

Šioje knygoje atspausdinta 17 Aloyzo sukurtų dainų Juozo Elekšio žodžiams ir 8 – pagal kitų poetų tekstus. Tilpo čia ir dvi Juozo Elekšio žodžiams sukurtos Alfonso Žilio dainos. Džiugu, kad knyga buvo gana gerai perkama, o Ventos muzikos mokykla ją net įtraukė į mokymo programą. Iki tol A. Meškauskas buvo sukūręs per 100 dainų, išleidęs 31 pjesę skudučių ansambliams, pateikdamas jų naujas aranžuotes.
Su šio kompozitoriaus kūryba susipažinęs prof. Eduardas Balčytis įvedė privalomą skudučiavimą muzikos pamokų metu. 1981 m. Vilniaus kalnų parke atlikta maestro sukurta „Kaimiška polka“ su klumpaičių plojamu pritarimu. Tai buvo labai įspūdinga ir nauja. Skudučiais grojo beveik 3000 muzikantų – didžiausias skaičius Lietuvos istorijoje. Gaila, po to niekas daugiau jų tiek nebesurinko, nors atsiliepimai buvo entuziastingi. 1980 m. Aloyzas sukūrė stambiausią ir originaliausią savo kūrinį – skudučiais atliekamą keturių veiksmų operą vaikams „Grybų karas“ pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus poemą.
Išvardyti A. Meškausko darbovietes, visus kūrinius užimtų daug vietos, be to, jie žinomi ne tik Žemaitijoje. Apie tai rašoma „Vikipedijoje“ ir  „Žemaitijos pavelde“. Verta priminti tik svarbiausias jo kadaise užimtas pareigas: Plungės ir Telšių dainų švenčių dirigentas, respublikinių moksleivių dainų švenčių konsultantas, devynerius metus rinktas Radijo ir televizijos meno tarybos nariu.
Kad A. Meškauskas gerai prisimenamas, parodė ir jo kūrybos pristatymas Knygų mugėje. Konferencijų salė buvo pilnutėlė. Maestro trumpai apžvelgė savo kūrybos kelią, o Ipolitas Petrošius paminėjo kai kuriuos meno pasaulį sudominusius jo darbus. Labai ilgai apie jo ir apskritai apie Lietuvos kūrybinį gyvenimą kalbėjo prof. Alfonsas Motuza. Jis dainuodamas pademonstravo, iš kur kilo kai kurios dainos, jų sąsajas su liaudies kūryba, atkreipdamas dėmesį į lietuvių kunigų vaidmenį plėtojant mūsų kultūrą, diegiant lietuviškas giesmes.
A. Motuza akcentavo, kad Vakarų kultūra per bažnyčias į Lietuvą keliavo iš Lenkijos… Nors ir labai nesinori, vis dėlto šis teiginys kiek priminė Kryžiuočių ordino magistro viešnagę Klaipėdoje. Magistrą pristatant teigta, kad šie vienuoliai nešė Vakarų kultūrą, nepersekiojo nei lietuviško, nei prūsiško žodžio. Gaila,  niekas garbaus svečio nepaklausė, o kur tada dingo prūsai, jotvingiai, skalviai, ten gyvenę lietuvininkai? Negalime pamiršti ir to, kad lenkiška kultūra nutautino mūsų bajorus, dalį valstiečių. Net dabar Lietuvoje yra kaimų, kur žmonės, įvardydami save lietuviais, kalba lenkiškai. Net mūsų trijų iškiliausių profesorių mama, žemaičių bajoraitė Elžbieta Biržiškienė, kai jos sūnus Mykolas per gyventojų surašymą pasivadino lietuviu, sušuko: „Tad tu – ne mano sūnus. Aš pagimdžiau lenką.“ Neverta kalbėti apie „kultūros“ nešėjus iš Rytų. Nuo tų, iš įvairių pusių nešusiųjų šviesą, mūsų etnosas susitraukė iki nykštuko.
Dažnai, skaitant apie atstatomus dvarus, vis pasidžiaugiama, kad ten skamba Vakarų kompozitorių, o ne vietinių „bumčikų“ melodijos. Mums vis dar trūksta savigarbos, todėl ir lankstomės į visas puses, nematydami, kad mūsų kūrybos perlai blizga nė kiek ne mažiau. Galiu drąsiai teigti, kad Aloyzo Meškausko kūryba nepadarytų gėdos, suskambusi bet kokiuose dvaro rūmuose.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...