Siūlais galėtų nutiesti kelią nuo Rietavo iki Vilniaus

1611-1104„Esu krapštukė ir visada užbaigiu, ką esu pradėjusi. Patinka ir megzti, ir nerti, ir siuvinėti, ir įvairius papuošalus daryti. Malonu, kai tavo rankose gimsta gražūs dalykai, kai gali pasidžiaugti savo kūriniais, kaip nuostabiai jautiesi, kai draugams bei artimiesiems padovanoji savo rankomis darytus vėrinius, sages, karolius, apyrankes, gėlių kompozicijas, megztas servetėles, staltieses – viską, ką tik leidžia fantazija bei išmonė.“ Taip apie savo pomėgį pasakoja Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos technologijų mokytoja Milda Kneižienė.

Jau 36-erius metus mokytojaujanti moteris džiaugiasi, kad darbas, kuris reikalauja kruopštumo, atidumo, kantrybės ir atima daug laiko, jai teikia vien malonumą. „Kruopštumo reikalauju ir iš savo mokinių – tik įdėjus daug meilės, pastangų, galima sukurti nuostabiausių dalykų, kurie puošia pasaulį ir gyvenimą daro mielesniu. Dabartiniai mokiniai dažniausiai nori greito rezultato. Stengiuosi, kad jie suvoktų, kaip gimsta tikras grožis. Jei vaikams parodai, kaip reikia daryti vieną ar kitą papuošalą, kaip susukti ar taisyklingai užlenkti medžiagos gabalėlį, kad išeitų gražus žiedelis, tada jie susidomi ir bando patys, o tai jau gerai“, – sako pašnekovė.
M. Kneižienė vidurinį išsilavinimą įgijo Tverų mokykloje, o 1981-aisiais, baigusi Pedagoginį institutą, tapo rusų kalbos ir literatūros mokytoja. Tačiau sumažėjus rusų kalbos pamokų, nuo 1993-iųjų pradėjo dirbti ir technologijų mokytoja. 1997-aisiais, baigusi Šiaulių universitetą, moteris įgijo naują specialybę ir tapo kvalifikuota technologijų mokytoja. Pasak pašnekovės, potraukis kurti gražius ir širdžiai mielus dalykus, megzti, nerti, siuvinėti buvęs visada, tačiau dėstant rusų kalbą, reikėjo skaityti daug literatūros, ruoštis pamokoms, taisyti mokinių sąsiuvinius, o tai atimdavo labai daug laiko.
„Tu su savo siūlais nuo Rietavo iki Vilniaus galėtum kelią nutiesti“, – sako jos vyras, kuris taip pat neabejingas menui ir grožiui, pats kartais pina krepšius, drožinėja iš medžio.
Moteris yra sukūrusi, numezgusi, išsiuvinėjusi apie 300 įvairiausių dirbinių. „Kaip smagu ir miela vilkėti pačios megztą megztinį, – džiaugiasi moteris. – Jų turiu apie penkiasdešimt.“ Ir atnešusi jų visą glėbį, padeda ant sofos. Po to ima vieną, antrą, trečią… ir rodo įvairius kruopščiai išmegztus raštus. Megztiniai vienetiniai – tokių pat daugiau niekas neturi. Visi gražūs, spalvoti, raštuoti.
M. Kneižienė ištekėjo 1982-aisiais ir su vyru užaugino dukrą Dianą, kuri taip pat domisi menu ir, baigusi Dailės akademijos Telšių fakultetą, toliau mokslus tęsia Vilniuje, kur studijuoja grožio meną, domisi gaminių dizainu.
Kruopštumą, meilę darbui, pareigingumą ir pomėgį megzti M. Kneižienė paveldėjo iš mamos, kuri, su vyru užauginusi keturis vaikus, dabar viena gyvena Zorūbų kaime, netoli Tverų. Nors, pasak dukros, mamai jau 81-eri, bet ji dar puikiai mezga.
Atitrūkusi nuo mezginių bei siuvinių, mokytoja dar ir verda, kepa, konservuoja, kartu su vyru vieni du net namelį iš rąstų susirentė. Yra šokusi Rietavo šokių kolektyve „Trepsis“, dvejus metus dalyvavo dainų šventėje Vilniuje, teko vaidinti dramos būrelyje. Darbščioji moteris Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje bei Rietavo kultūros centre kiekvienais metais rengia mokinių darbų parodas, kuriose yra ekponuojamos netradicines Kalėdų eglutės.
„Nepatinka nieko neveikti, nors laisvo laiko ir nebelieka, – sako pašnekovė. – Negaliu sėdėti vietoje, nemoku.“ Ir gailisi, kad labai sumažėjo jaunų žmonių ne tik Rietave, bet ir visoje Lietuvoje, kad daugelį užvaldė kompiuteriai, kad nebebus kam perduoti sukauptos patirties.

Vienas komentaras

  • Nina:

    Kaip malonu skaityti apie buvusia grupioke ir kambarioke!Butu nepaprastai malonu susitikti!😊

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...