Miesto veidas – kuriantys žmonės

1701-2272Praėjusio šeštadienio popietę Plungės žemaičių dailės muziejuje atidaryta paroda „Laisvi menininkai – laisvam Plungės miestui“, skirta 225-osioms Plungės savivaldos metinėms paminėti. Parodos ekspozicijoje – net 27-ių autorių kūriniai. Anot parodos sumanytojos ir kuratorės Danutės Einikienės, gausi autorių ir jų darbų paroda – geriausias įrodymas, jog Plungės kraštas – turtingas kūrėjų, kurių dėka atskleidžiamas mūsų miesto veidas.

Prieš artimiau susipažįstant su parodos eksponatais bei jų kūrėjais – Plungės krašto menininkais, – Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas susirinkusiesiems priminė mūsų miesto istoriją. Direktorius pasakojo, jog  iki XVIII amžiaus Plungė buvo nedidelė gyvenvietė su dvaru ir bažnyčia.
1738-aisiais miestelyje buvo įsikūrusios vos dvylika žydų ir šešios krikščionių sodybos. Tačiau XVIII amžiuje Plungė gerokai ūgtelėjo. Šio amžiaus pabaigoje čia jau buvo per pusantro šimto apgyvendintų sklypų, vadintų dūmais.
Iki 1792-ųjų privilegijos Plungė nebuvo savivaldi. Tačiau to meto miestams ir miesteliams esą tai buvo įprasta. Pagal dydį ir reikšmę jie egzistuodavo kartu su dvaru ar bažnyčia. Gyvenvietę paprastai sudarydavo miestas ar miestelis, dvaras ir bažnyčia su jos valda. Šios trys dalys buvo tarsi atskiros skirtingų luomų teritorijos, turėjusios skirtingas funkcijas valstybėje, o visuomenėje – skirtingas teises ir pareigas.
Direktorius akcentavo, jog 1792-aisiais savivalda suteikta tik vienai gyvenvietės daliai – miesteliui, – o dvaro ir bažnyčios teritorinė nuosavybė Plungėje išliko iki pat XX amžiaus pradžios. Priminta, jog Plungės privilegija rūpinosi miesto vaitas, kilmingasis Mykolas Čašinskis, kuris vyko į Varšuvą, iš kur ir parvežė Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792-ųjų sausio 13-ąją pasirašytą laisvojo miesto privilegiją.
Dokumente valdovas rašė, kad Plungės miestiečių garbei suteikiąs tokį herbą, koks jo privilegijoje yra nupieštas: „Kviečių pėdą, laisvai surištą karmazininiu kaspinu, o virš varpų – Dievo Apvaizda.“
Magdeburgo teisė užtikrino Plungei tam tikrą prekybos, amatų apsaugą ir laisvę. Suteikta privilegija miestas didžiuojasi iki šių dienų. Juk tik savarankiškame ir laisvame mieste gali laisvai kurtis šeimos, verslai, klestėti įvairių rūšių menai. O kad pastarieji Plungėje kuriasi itin laisvai, buvo galima įsitikinti praėjusį šeštadienį Žemaičių dailės muziejuje atidarytos parodos, visuomenei rodančios, jog Plungė garsėja talentingų žmonių darbais ir pasiekimais, metu.
Kaip susirinkusiesiems sakė D. Einikienė, Plungė nuo seno žinoma kaip žemaitiškų tradicijų lopšys, o mūsų miesto veidas – kuriančių žmonių atspindys. „Būtent kūryboje labiausiai atsiskleidžia laiko sanklodos, kelias, kuriuo eina tauta“, – kalbėjo parodos sumanytoja.
Paroda – tai personaliniai autorių pasakojimai, jautrūs meniniai atsivėrimai, perteikiami per daugelį meno žanrų. Žemaičių dailės muziejaus erdvėse įkurdinti medžio meistrų Liudo Ruginio, Rimanto Laimos, Antano Vaškio, Vyto Jaugėlos, Justino Jonušo, Kazimiero Striaupos, Viktoro Raibužio, Virginijaus Norkaus darbai.
Gausų vyrišką ir kietą medinį tandemą perskiria po angelų pievas braidanti ir gėrį pasauliui dovanojanti Rūtos Kavaliauskienės kūryba. Dėmesį patraukia filosofinių ženklų pilna ir šilumą skleidžianti Vaidos Dapkutės keramika. Išskirtinio stiliaus tapytojų Leonardo Černiausko ir Algimanto Veselio, Valdo Simučio darbai parodai suteikia giluminės gimtosios žemės pajautos, ąžuolinės stiprybės ir suvokimo, kad mes – neatskiriama jos dalis.
Parodos erdvėmis dalijasi įvairia technika ir raiška kuriantis Vidas Vagnorius, grafikė Aldona Ruibienė, kurios kūrybiniai ieškojimai ir subtilus, preciziškas atlikimas žavi ir stebina. Kūrybinio džiaugsmo ir kančios spalvomis Plungės parkas suspindi Kęstučio Rapalavičiaus kūryboje, apie gimtąjį miestą kalba ir Domas Kazragis, Zita Stasiškienė, Vladė Mišeikienė, sentimentų netrūksta Juozo Kazragio vienišai sodybai. Daug moteriškų akcentų Lijanos Noreikienės ir Zafiros Leilionienės, Birutės Lukošienės ir Adelės Černiauskienės paveiksluose.
Jų dėka, anot D. Einikienės, išsaugotos ir tęsiamos kultūrinės tradicijos, mieste sklando laisva menininkų dvasia.
Parodos autorius, jos sumanytoją bei visus susirinkusiuosius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Pasidžiaugęs gražia mūsų miesto praeitimi bei reikšminga miesto istorijos sukaktimi, rajono vadovas kalbėjo ir apie Plungės ateitį, kuri neįsivaizduojama be menininkų, jų susitelkimo ir noro toliau kurti mūsų miestą, mūsų Plungę. Kalbėta ir apie projektus, kuriuos įgyvendinus, Plungės veidas taps dar gražesnis.
Prieš persikeliant į erdves, kuriose buvo pristatyta beveik trisdešimties mūsų krašto autorių kūryba, į koncertą pakvietė smuikininkė Lina Marija Domarkaitė bei pianistė Aušra Vaitkutė. Profesionalių muzikančių atliekami kūriniai pakerėjo publiką.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...