Mūsų krašto mokyklos valdomos efektyviau

Plungės rajone vienam mokiniui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 metais buvo skiriama 1828 eurai. Ši suma buvo 17 proc. mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį (2200 eurų).

„Vienam Plungės rajono savivaldybės mokiniui teko 13,9 kv. m bendrojo mokyklų ploto (šalies vidurkis –13,4 kv. m mokiniui) bei 4,7 kv. m klasių ploto (vidurkis – 5,2 kv. m). Mokyklų infrastruktūra Plungėje, palyginus su kitomis savivaldybėmis, naudojama gana efektyviai, dėl to mažiau pinigų išleidžiama nereikalingiems pastatams išlaikyti, valyti, šildyti. Pavyzdžiui, Radviliškio rajono savivaldybė, kur mokosi apie 4,7 tūkst. mokinių, optimizavusi mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų iki 2,5 mln. eurų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Rietavo savivaldybėje vienam mokiniui 2015 metais teko 2033 eurai (tai 8 proc. mažiau nei mažųjų savivaldybių vidurkis) ir 14,4 kv. m bendrojo mokyklų ploto (šalyje mokiniui tenka 13,4 kv. m).
Šalies mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 milijonus eurų vien efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamų lėšų, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.
2015 m. mokinių ugdymui iš viso buvo išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 eurai mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net tris kartus.
„Skirtumų yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą išleidžiamus švietimo pinigus“, – teigia Aistė Čepukaitė.
Pavyzdžiui, apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti lėšų skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų milijoną eurų, Panevėžio – 1,3 mln. ir taip toliau. Šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.
„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju, mažėjant mokinių, vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingoms patalpoms išlaikyti“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10–15 kv. m bendrojo ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41-oje šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.
„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatams prižiūrėti, šildyti ar valyti. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas“, – pastebi Ž. Šilėnas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...