Iš solidarumo liko… šnipštas

1701-2328Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Kaimo reikalų komitetai eilinį kartą ilgai ir karštai diskutavo dėl to, koks turi būti mokestis už atliekų surinkimą bei sutvarkymą. Diskusiją gyvino ir posėdyje dalyvavę keli neabejingi plungiškiai, kurie ne tik piktinosi, kritikavo, bet ir siūlė, kaip socialiai teisingiau šią problemą išspręsti. Jau ne kartą keistą ir taisytą rinkliavos metodiką pristatė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) direktorius Rimantas Adomaitis ir UAB „Smart Continent LT“ konsultantas Karolis Bliabas.

Konsultantas pabrėžė, jog vienu atveju konteinerį galima priskirti konkrečiam asmeniui ar įmonei, o kitu (daugiabučiai namai) – to padaryti negalima, tad ir mokesčiai turi būti skirtingi. Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Tomas Raudys sakė, jog pirmiausia reikia apsispręsti, kurį variantą rinktis: pirmąjį, kai mokesčio pastovusis ir kintamasis dydžiai yra lygūs (po
50 proc.), ar antrąjį – pastovusis dydis yra 70 proc., o kintamasis – 30 procentų. Dauguma buvo linkę balsuoti už antrąjį variantą, nes pirmasis gali baigtis tuo, jog individualių namų gyventojai, norėdami sumažinti mokestį, vėl savo šiukšles ims vežti į miškus, paupius ir pievas.
Tuo pirmoji pasipiktino Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Daina Martišienė. „Kodėl mes kiekviename žmoguje matome pažeidėją?“ – stebėjosi ji. Politikei pritarė ir posėdyje dalyvavęs plungiškis Saulius Augustinavičius. Jis klausė, kodėl niekas TRATC-o direktoriaus nepaprašo paaiškinti, kur išleidžiami surinkti mokesčiai, kurie nuolat didėja. „Mokėjome po 120, vėliau – po 160 litų, dabar jau kalbama apie 60 eurų. Ir kaip suprasti, kad konsultantas paskaičiavo, jog „vartų“ mokestis – 71 euras už toną, o R. Adomaitis sako, kad jam užteks 56 eurų? Dar noriu paklausti, kuo remiantis R. Adomaitis skaičiuoja, kad į 120 litrų konteinerį mes prikrauname 120 kg atliekų? Jis moka už tonas, o mums skaičiuoja kubus…“
Kita plungiškė Irena Domarkienė piktinosi, jog mokestį žadama skaičiuoti ne pagal gyventojų skaičių, o pagal gyvenamąjį plotą. „Aš gyvenu viena, o šalia gyvena šeimos, kurių vienoje – 5, kitoje – 7 žmonės, tai aš ar jie turi daugiau šiukšlių? Kodėl neskelbiama, kiek TRATC-e dirba žmonių ir kokius atlyginimus jie gauna? Tą reikia skelbti, nes jie išlaikomi iš mūsų mokesčių.“ Jau ne pirmame posėdyje dalyvavęs dar vienas plungiškis Mindaugas Einikis komitetų narius supažindino, kiek aplinkinių rajonų gyventojai moka už atliekų surinkimą, kokius mokesčius moka sodininkai.
Politikai nusprendė, kad gyventojai mokės 50 proc. pastoviąją (30 eurų) ir 50 proc. kintamąją dalis. Tačiau daugiabučių namų gyventojams bus įvestos „lubos“ – bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 4 asmenų šeimą. Jeigu vienam gyventojui numatyta kintamoji dalis – 13,2 euro, tai už keturis žmones reikės mokėti 52,8 euro. Prie šios sumos pridėjus pastoviąją (30 eurų) dalį, gausime 82,8 euro per metus. Privačių namų savininkai mokės už atskirus išvežimus, tačiau jų negalės būti mažiau negu 13 per metus. Prie 30 eurų pastoviosios dalies pridėjus kintamąją (už 120 litrų konteinerį ir 13 išvežimų per metus), reikės mokėti 50,6 euro. Už kiekvieną papildomą išvežimą reikės mokėti dar po 1,5 euro. Tie, iš kurių šiukšlės net nevežamos, vis tiek turės mokėti pastoviąją dalį. Įmonėms kintamoji dalis taip pat priklausys nuo konteinerio dydžio. Už vieną kubą jos mokės 12,5 euro.
Reikia pasakyti, kad šie skaičiai – preliminarūs. Meras Audrius Klišonis TRATC-o direktoriaus paklausė, kodėl, nebelikus solidarumo principo, plungiškiai per „vartų“ mokestį turi kompensuoti mažeikiškių (kurie pirmieji ir pažeidė solidarumo principą), telšiškių bei rietaviškių patiriamus nuostolius? Pasirodo, visos išvardintos savivaldybės žalienas ir stambiagabarites atliekas surenka į atskiras aikšteles, kurias reikia prižiūrėti, o vėliau iš ten atliekas išvežti. Visa tai nemažai kainuoja. Be to, Mažeikiai ir Telšiai ruošiasi dar daugiau tokių aikštelių įrengti, tad išlaidos dar gerokai ūgtelės.
Plungiškiai žalienų nerenka arba renka nedaug, o joms ir stambiagabaritėms atliekoms skirta aikštelė yra sąvartyno teritorijoje, tad sąnaudų nėra. Meras sakė, kad mūsų rajonas nesirengia mokėti už kitus, todėl „vartų“ mokestis negali būti visoms savivaldybėms vienodas. „Kur patogu, solidarumas yra, kur ne – jo nebereikia? Taip negali būti“, – įsitikinęs T. Raudys. „Tokį sprendimą priėmė bendrovės valdyba, nors aš siūliau atsižvelgti į šį skirtumą“, – sakė R. Adomaitis. Komitetų nariai nustebo, jog tam pritarė valdybos narys, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis. Kad ši problema būtų išspręsta, žadama ateinantį pirmadienį sukviesti dar vieną TRATC-o valdybos posėdį. Ir tik po to patvirtinti rinkliavos dydį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...