Prisimintas Plungės įgulos kultūrinis gyvenimas

1701-2450Praėjusį penktadienį į Plungės viešąją biblioteką nepatingėję ateiti plungiškiai turėjo progą susipažinti su Plungės įgulos kultūriniu gyvenimu 1934–1940 metais. Pranešimą apie tai skaitė plungiškis Gintaras Ramonas, šiuo metu studijuojantis Lietuvos edukologijos universitete, Istorijos fakultete. Būsimasis istorikas yra pirmasis atidžiau  pažvelgęs į karinį bei kultūrinį karių gyvenimą Plungės mieste. Anksčiau, anot pranešėjo, tai visiškai nebuvo tyrinėta.

Prieš pasineriant į mūsų miesto praeitį, susirinkusiuosius, tarp kurių – dauguma Plungės kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ narių, pasveikino klubo vadovė Otilija Juozapaitienė. Pasak jos, matant, kaip kruopščiai G. Ramonas renka medžiagą savo diplominiam darbui (pranešimas „Plungės įgulos kultūrinis gyvenimas 1934–1940 m.“ yra viena iš jo sudedamųjų dalių) bei su didžiuliu užsidegimu kapstosi po Plungės istorijos klodus, nekyla abejonių, kad šis žmogus yra pasišventęs savo kraštui. Ir svarbiausia – jis ne tik pats domisi mūsų praeitimi, bet sukauptas žinias ir informaciją skleidžia kitiems.
Susidomėjimo Plungės krašto praeitimi bei apskritai istorija neslėpė ir pats G. Ramonas. Prieš pristatydamas savo pranešimą, jis pasakojo daugybę valandų praleidžiantis įvairiuose archyvuose. Šį darbą parengti jam padėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko 519-ame fonde saugoma medžiaga bei periodinė spauda – laikraščiai „Žemaičių prietelius“, „Vakarai“ ir „Kardas“.
Plungiškis tikino, jog Lietuvos kariuomenės kariniam veikimui tyrimų netrūksta, bet, norint gilintis į atskirų būrių ar mažesnių miestų kultūros terpę, tenka susidurti su tyrimų stoka. Anot G. Ramono, jo darbas yra bandymas atkurti 4-ojo artilerijos ir 6-ojo pėstininkų pulkų kultūros aspektus Plungės mieste bei apylinkėse. Tai padaryti jam padėjo karių dalyvavimo šventiniuose renginiuose bei jų organizavimo ir prisidėjimo prie švenčių analizavimas.
Jaunasis istorikas pasakojo, jog 4-ojo artilerijos pulko ir 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko atsikėlimas į Plungę įvyko ne iš karto, nes, prasidėjus karių perkėlimui į Plungę, mieste dar nebuvo pastatytos kareivinės.
Pirmieji 4-ojo artilerijos pulko kariai iš Vilkaviškio į Plungę atsikėlė 1934-ųjų birželio 27-osios rytą. Traukiniu į mūsų miestą atvykę kariai plungiškių esą buvo sutikti iškilmingai – su orkestro muzika. Atvykėliai iš pradžių apgyvendinti palapinėse parko teritorijoje, nes kambariai rūmų komplekse dar nebuvo visiškai įrengti. 6-asis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulkas Plungėje suformuotas 1935-ųjų antroje pusėje, kada buvo baigtos statyti kareivinės.
Atkeltas 4-asis artilerijos pulkas apsigyveno buvusiuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose ir kituose dvaro pastatuose. Iki tol ten buvo įsikūrusi Plungės realinė progimnazija, mokytojų seminarija, Vyskupo Motiejaus Valančiaus žemesnioji žemės ūkio mokykla ir Plungės valstybinis žirgynas. Iškėlus visas įstaigas iš parko teritorijos, jie atiduoti valdyti įgulai.
G. Ramono surinkta medžiaga byloja, jog kareivinės Plungėje pradėtos statyti 1934-ųjų gegužės ar birželio mėnesiais, o 6-asis pėstininkų pulko antrasis batalionas Plungėje suformuotas 1935-aisiais, kuomet buvo baigtos statybos. Tų pačių metų antroje pusėje kareivinėse apgyvendinti kariai.
Pastarųjų atsikėlimas į Plungę buvo didelė naujiena ir viena iš aktualiausių temų, todėl pirmuosius metus apie tai buvo daug rašoma spaudoje. Rašoma, jog kariai nuo pirmųjų dienų įsitraukė į miesto gyvenimą. 1935-ųjų liepos 14-ąją 4-asis artilerijos pulkas surengė raitelių rungtynes, kuriose dalyvavo karių ir šaulių būriai iš Plungės, Telšių ir Žarėnų. Renginio metu grojo orkestras.
Pranešėjas akcentavo, jog laikraščiuose apie kariškių renginius buvo labai gražiai atsiliepiama. Esą viskas praeidavo be jokių incidentų. Gražiai aprašomi įgulos narių rengti koncertiniai pasirodymai, spektakliai bei vaidinimai.
Kariai turėjo subūrę ir savo chorą. Dainavimo pamokas vedė pulko kapelmeisteris civilis tarnautojas Grudzinskas. Jam padėjo Narbutas ir Narušis, kurių vardai nenurodyti. Be kultūrinių renginių, kariškiai rengė ir kitų – Plungės krašto žmonėms skaitė paskaitų, kvietė į kursus bei stovyklas. Turėjo įsirengę skaityklos salę, kurioje buvo galima skaityti laikraščius ir knygas.
Mūsų mieste įsikūrusi kariuomenė turėjo ir orkestrą. Plungės įgulos karių orkestras buvo pagarsėjęs visoje Žemaitijoje. Žmonėms jis labai patiko, nes anksčiau jie nebuvo regėję karių orkestro. Kariai grodavo miesto šventėse, krikščioniškuose renginiuose, minėjimuose ar kitų organizacijų rengiamuose viešuose vakaruose.
Baigdamas savo pranešimą, G. Ramonas akcentavo, jog, dirbdami visuomeninį darbą, kariai užsitarnavo plungiškių pasitikėjimą. Gerą įspūdį apie karius žmonėms paliko jų rengiamos šventės, straipsniai spaudoje, teigiamai atsiliepiantys apie jų veiklą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...