Trečdalis kultūros vertybėms tvarkyti skirtų lėšų – pievoms šienauti

1701-2290Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete pristatyta praėjusių metų lėšų, skirtų kultūros paveldo objektams tvarkyti, panaudojimo ataskaita. Minėtiems objektams bei jų aplinkai prižiūrėti iš biudžeto buvo „atriekta“ nedidelė suma – vos 16500 eurų, – tačiau beveik trečdalis jos (5487 eurai) atiteko, galima sakyti, pievoms šienauti. Rajono tarybos narė Jolanta Skurdauskienė bandė klausti, kas, išskyrus žolės pjovimą, už minėtą pinigų sumą buvo nuveikta, tačiau atsakymo neišgirdo. Miglotai aiškinta ir tai, kodėl, rengiant Teritorijų planavimo programą, numatomi vieni darbai, tačiau, ją įgyvendinant, atliekami kiti. Kad tokių nesusipratimų būtų išvengta, politikė kolegoms siūlė pagalvoti apie komisijos, kuri, įvertinusi kultūros paveldo objektų būklę, teiktų siūlymus, ką pirmiausia reikia tvarkyti, sudarymą. Tačiau savivaldybės meras Audrius Klišonis iškart pasisakė prieš. Apie visus šiuos dalykus su J. Skurdauskiene nutarė pasikalbėti ir „Žemaitis“.

– Per posėdį kilo erzelis dėl Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Tomo Jocio pristatytos ataskaitos. Kas, jūsų nuomone, su ja negerai?
– Pernai kultūros paveldo objektams skirta beveik 17000 eurų. Metų pradžioje buvo parengtas planas, kokius darbus ketinama dirbti. Iš T. Jocio pateiktos ataskaitos matyti, jog beveik pusšešto tūkstančio eurų išleista piliakalniams, pilkapiams, kapinaitėms, archeologinėms vietovėms prižiūrėti ir tvarkyti. Kiekviena seniūnija gavo po 500 eurų, už kuriuos esą buvo šienaujamos minėtos vietos, genėjami ir pjaunami medžiai, tvarkomos kapinaičių tvorelės, statomi riboženkliai.
Daugiausia kainavo žolės pjovimas ir medžių priežiūra. Likusieji pinigai esą buvo skirti tvorelėms tvarkyti bei riboženkliams statyti. Aš domiuosi kultūros paveldu, todėl man knietėjo sužinoti, kur ir kokios tvorelės buvo atnaujintos ir kiek tai kainavo. Tačiau man buvo atsakyta, jog tokie darbai ir jiems išleidžiamos sumos nėra išskiriami.
Tada kyla klausimas, ar apskritai buvo kažkas sutvarkyta?
– Ar turite konkrečių pavyzdžių, rodančių, kad pinigai, skirti kultūrinėms vertybėms tvarkyti, panaudoti kitur?
– Pavyzdžiui, 1863-ųjų sukilimo dalyviui Antanui Vaišvilai atminti skirtas paminklas. Tik po to, kai lapkričio mėnesį matydama, jog A. Vaišvilos tėviškėje niekas netvarkoma, kreipiausi į Savivaldybės administraciją prašydama nepanaudotas lėšas atiduoti Šateikių dvaro sodybos oranžerijos-sodininko namo stogui uždengti, durims, langams, angoms užtaisyti.
Man buvo raštu atsakyta, kad programos lėšos paskirstytos ir panaudotos. Esą iki 2016-ųjų pabaigos bus pastatytas ir kelią A. Vaišvilos gimtinės link rodantis ženklas, ir sukilimo dalyviui skirtas paminklas, pakeisiantis nugriuvusįjį.
Savivaldybės tarybos patvirtintame plane parašyta: „Paminklo, skirto A. Vaišvilai, 1863 m. sukilimo dalyviui, teritorijos sutvarkymas“. Apie jokį naują paminklą nė neužsimenama. O jis ir nereikalingas. Juk A. Vaišvilos sodybvietėje jų – net du. Tik jau laiko paženklinti. Būtina atnaujinti. Tačiau šie darbai nebuvo atlikti. Nežinia, kas nusprendė, kad reikia statyti naują. Už naują medinį paminklą juodeikiškiui meistrui sumokėta 500 eurų. Ir tai nėra vienintelis pakeitimas plane.
– Apie kokius kitus pakeitimus jūs kalbate?
– Pavyzdžiui, programoje buvo įtrauktas punktas, jog bus rengiama projektinė dokumentacija Alsėdžių valsčiaus pastatui, tačiau niekas jos  taip ir neparengė. Nutarta imtis ir Laisvės paminklo Plateliuose analizės ir projektinių pasiūlymų rengimo. Nors šie darbai numatyti projekte, kurį įgyvendinus, plateliškiai džiaugsis sutvarkyta centrine miestelio aikšte.
Nesutvarkytas ir į planą  įtrauktas Beržoro bažnyčios stogas. Jam remontuoti skirti pinigai nuplaukė… Platelių bažnyčios elektros instaliacijos, gaisrui aptikti ir signalizacijos sistemoms įrengti. Šie darbai pareikalavo net pusseptinto tūkstančio eurų.
Meras aiškino, jog su turima pinigų suma Beržoro bažnyčios stogo nebūtų pavykę suremontuoti, todėl pinigai atiduoti Plateliams. Alsėdžių valsčiaus pastato projektinės dokumentacijos atsisakyta dėl to, jog, net ir ją parengus, pinigų kitiems darbams neatsiras. Todėl nutarta turimas lėšas panaudoti ten, kur, jas investavus, bus matomas rezultatas.
– O kas turėtų kontroliuoti, kad būtų laikomasi numatytų darbų plano?
– Aš esu ne kartą kalbėjusi, jog tikslinga sudaryti specialią komisiją, kuri, įvertinusi kultūros paveldo objektų būklę, teiktų pasiūlymus, į kurias kultūrines vertybes pirmiausia būtina atkreipti dėmesį. Tokias komisijas turi Pakruojis, Širvintos. Jos nariai, vadovaudamiesi sudarytais nuostatais, galėtų pagelbėti, sudarinėjant būtiniausių tvarkyti kultūros paveldo objektų sąrašą, rūpintųsi, kad jo būtų laikomasi. Tada nebūtų tokių problemų kaip dabar, kai vienus statinius keičia kiti ir perskirstomi pinigai.
Man nesuprantama, kodėl meras nepritaria tokiai komisijai. Jo argumentas, kad tai – dar vienas biurokratinis aparatas. Tačiau mes turime ir tokių komisijų, kurių apskritai nereikia. Viena jų – Peticijų komisija. Neteko girdėti, kad jos nariai būtų kada rinkęsi…
– Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...