Ar kiekvienas iš mūsų pasirengęs ginti Tėvynę?

„Gražu už tėvynę pavargti, kentėti; / Palaimintas darbas šalies prigimtos; / Laimingas, kurs, pradedant aušrai tekėti, / Su broliais į darbą kaip milžinas stos! /…
Petys gi į petį, na, vyrai, kas gali, / Sustoję į darbą už mylimą šalį, / Prikelkime Lietuvą mūsų!“ – taip tautiečių patriotizmą  žadino žymus lietuvių poetas Maironis.
Šios eilės poemoje „Jaunoji Lietuva“ pirmą kartą publikuotos 1907-aisiais. Praėjus daugiau kaip šimtmečiui, jos aktualiai skamba ir šiandien. Vyresnioji karta dar prisimena, kaip, liejant kraują, buvo ginamas mūsų kraštas. Tačiau jaunieji, gimę šiandieninėje nepriklausomoje Lietuvoje, nesuvokia, ką žmogus jaučia, kai jo pečius slegia sunki okupacijos našta. Galbūt dėl šio nežinojimo jie vangiai kasdienius rūbus iškeičia į kario uniformą ir nedrąsiai ima ginklą į rankas.
Ar tikrai mes nebebranginame savo gimtinės? Ar dar išlikusi mūsų širdyse patriotizmo dvasia? Ar reikia jaunuolius šaukti į privalomąją karinę tarnybą? Apie tai klausinėjome Plungės Senamiesčio aikštėje sutiktų praeivių.

Karolis MIKALAUSKAS:
– Esu už tai, kad jaunuoliai, baigę mokyklas, iškart eitų tarnauti. Pritarčiau ir Seimo siūlymui grąžinti į mokyklas karinio parengimo pamokas. Tačiau esu prieš, kad į privalomąją karinę tarnybą kviestų jaunuolius, gyvenančius užsienyje.
„Šiemet kariuomenėje laukiama 3537-ių šauktinių. Kaip manote, ar to skaičiaus pakaks?“ Šauktinių skaičių lemia Krašto apsaugos ministerija ir ten yra paskaičiuota, kiek reikia rezervo. Kai prasidėdavo šaukimai į privalomąją karinę tarnybą, visada užtekdavo savanorių, manau, tas pats bus ir šiemet. Tačiau, man kur kas patikimesnė profesionali tarnyba.
Kazys URNIEŽA:
– Manau, kiekvienas turi ginti savo kraštą. Kad jaunimas dabar vangiai eina į kariuomenę, kalti yra mokytojai, politikai. Jie neišugdo tautiškumo, neįdiegia patriotiškumo jausmo. Teisingai mąsto naujai išrinktas Ramūnas Karbauskis, kuris nori į mokyklas sugrąžinti karinio parengimo pamokas. Norai geri, tik, ar jam pavyks.
Ar jaučiuosi saugus, gyvendamas Lietuvoje? Visais laikais taip jaučiausi. Juk saugumas nuo manęs paties priklauso. Nors mano principai neleido tarnauti sovietinėje armijoje, tačiau tvirtai galiu pasakyti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ne gali, o privalo ginti savo gimtąją žemę. Tokia jau mūsų prigimtinė teisė ir pareiga.
Bronius GAUDIEŠIUS:
– Teigiamai žiūriu į privalomąją karo tarnybą. Kodėl? Todėl, kad jaunuoliai turi tapti tikrais vyrais. Tačiau mokykloje karinio parengimo pamokų nereikėtų. Manau, užtektų civilinės gynybos ir pilietinio ugdymo pamokų. Kitos siūlomos iniciatyvos – tautinių kostiumų dalijimas, privalomas muziejų lankymas – sveikintinas dalykas. Viso to reikia, nes daugelis nebeturi patriotiškumo jausmo. Kai ką nors pakalbinu, dažnai išgirstu: „Kas ta Lietuva. Nieko gero čia.“ Jų požiūris neigiamas ne tik į privalomąją karo tarnybą, bet ir apskritai į mūsų kraštą.
Todėl nemanau, kad kiekvienas pasiryžtų ginti savo šalį. Tai būtų sudėtinga. Nemanau, kad ir galimybės leistų. Ką mes galėtume padaryti plikomis rankomis prieš šautuvus, granatas, bombas. Nors galiu pasakyti, kad dabar po truputį Lietuvoje gyventi yra saugiau. Kiek kitaip buvo, kai beveik neturėjome kariuomenės ir ginkluotės.
Neda JUŠKAITĖ:
– Nors gimiau jau šiandieninėje nepriklausomoje Lietuvoje, apie gyvenimą priespaudoje ir sunkius laikus esu girdėjusi iš savo senelių pasakojimų. Ar kiekvienas iš mūsų dabar, jei reikėtų, gintų savo šalį? Net nežinau… Gal. Manau, kad aš esu patriotė. Žinau visas Lietuvai reikšmingas datas – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją. Jaučiu, kokios jos yra svarbios mūsų šaliai. Tačiau ne visiems. Labai maža dalis moksleivių ateina į valstybės švenčių minėjimus, vykstančius mieste. Nors ir esame jauni, manau, kad reikėtų į mokyklas sugrąžinti karinio parengimo pamokas. Sutinku, kad mokytojai ar valdžios atstovai pasitelktų ir kitų priemonių, kad jaunimui labiau būtų skiepyjamas patriotizmas.
Vilma ADOMECKIENĖ:
– Vaikinams reikia karinės tarnybos, kad suvyriškėtų. Tačiau mokykloje, nemanau, kad reiktų karinio parengimo, nes mokiniai dar per jauni, kad suprastų jo svarbą. O atsakydama į klausimą, ar kiekvienas pasirengęs ginti Tėvynę, manau, kad jei žmogus sveikas – kodėl gi ne? Mano manymu, kviesdami šauktinius, mes didiname savo kariuomenės pajėgas ir šiek tiek apsidraudžiame nuo Europoje vyraujančių grėsmių, teroro išpuolių.
„Ką reikėtų daryti, kad jaunimą paskatintume eiti į kariuomenę ir kad jis nebūtų toks pasyvus?“ Reikėtų anksčiau pradėti kviesti jaunuolius į privalomąją tarnybą, o ne tada, kai jie jau sukuria šeimas, pradeda dirbti. Žmogui, turinčiam gerai apmokamą darbą, labai sunku palikti darbo vietą devyniems mėnesiams. Darbdavys gali nelaukti, kol jis baigs tarnybą, ir tada jo vietą užims kitas. Manau, dėl šios priežasties jaunimas vangiai eina į privalomąją karinę tarnybą, bet ne todėl, kad nemylėtų savo gimtojo krašto.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...