Ir nedidelė parama kelia nemažai ginčų

1702-2763Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariai, svarstydami klausimą „Dėl Savivaldybės veiklos valdymo programos Kaimo rėmimo priemonės lėšų skirstymo komisijos sudarymo, jos darbo reglamento bei lėšų skirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ilgai nesiryžo, ar pritarti siūlomam projektui, ar šį klausimą atidėti ir svarstyti kitą mėnesį. Pranešėjas Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška minėjo, jog čia – daugiau techninis klausimas ir senoji tvarka keičiama nežymiai. Politikams taip neatrodė, nes kalbama ne apie tokią ir mažą – 365 tūkst. eurų – sumą. Klausimas komitete bus svarstomas kitą mėnesį.

Kokie pakeitimai komiteto nariams užkliuvo? Pirmiausia tai, jog lėšų skirstymo komisija, vadovaujama pirmininko, per posėdį metų pradžioje išdalintų tik 60 proc. fondo lėšų, o likusias – vėliau. Komiteto pirmininkė Daina Martišienė klausė: „O kas nutiks, jeigu išdalinus 60 proc. metų pradžioje, pabaigoje atsitiks rimta nelaimė ir pinigų pritrūks?“ Ir jai, ir Vaidui Skierui nepatiko, kad iš šio fondo žadama kompensuoti iki 30 proc. banko kreditų palūkanų, iš bankų ir kredito unijų paimtų paskolų investicinėms programoms. Tiesa, maksimali suma nėra didelė – 200 eurų, bet, komiteto narių nuomone, šis fondas ne tam skirtas.
Pritarimo nesulaukė ir punktas, kuriame numatyta kompensuoti (iki 500 eurų) asociacijų ir kooperatyvų žemės ūkio veiklos išlaidas. Politikai pajuokavo, kad apie išlaidas, pamiršę gautas pajamas, praneš visi, galintys pretenduoti į tuos 500 eurų. Nemažai ginčytasi ir dėl to, ar fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie dėl gaisrų, gamtos stichinių nelaimių kalendoriniais metais iš dalies arba visiškai prarado pastatus, žemės ūkio techniką, gyvulius, pašarus ar kitas žemės ūkio gamybai skirtas materialines vertybes, galėtų gauti 25-ių procentų paramą. Tiesa, ji negalėtų būti didesnė negu 500 eurų.
Šia parama suabejota dėl to, kad nuo tokių nelaimių nukentėjusiems miesto ir kaimo gyventojams pašalpas skiria Savivaldybės socialinės paramos skyrius. Politikai svarstė, ar gerai, kad kaimo žmonės gaus dvigubą paramą, o miestiečiai – tik vieną? Diskusijos metu iškilo ir dar viena problema – kaip elgtis, jeigu pastatai apdrausti? Iki kito posėdžio į iškilusius klausimus turi būti atsakyta.
Komiteto nariai be ilgų ginčų pritarė šių metų melioracijos darbų programai. Už skirtus 144 tūkst. eurų numatyta atlikti įvairių darbų. Pavyzdžiui, avarinių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių gedimams šalinti (20 objektų) numatyta skirti 19 proc. melioracijos programos lėšų – 27300 eurų, už 14400 eurų planuojama išvalyti griovį Kulių miestelyje, o beveik 27-ių kilometrų ilgio grioviams nušienauti, žiotims išvalyti ir krūmų atžaloms iškirsti reikės 13500 eurų. Nemenka sumelė – 27557 eurai – atiteks Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Gegrėnų kaimui, kuriame reikės sutvarkyti 2,8 kilometro griovių, tris pralaidas, 32-vi žiotis, remontuoti kitų įrenginių. Kitiems projektams skirtos mažesnės sumos.
Svarstant 2018–2020 metų valstybės investicijų programas, kurioms tikimasi gauti finansavimą, D. Martišienė klausė, kodėl iki šiol negaunama lėšų Kulių gimnazijai atnaujinti? „Šis projektas niekaip nepajuda iš mirties taško, nors kitos mokymo įstaigos gauna tikrai nemažai lėšų“, – kalbėjo ji. Savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė paaiškino, kad Kulių gimnazija prioritetų lentelėje perkelta į antrąją vietą po Plungės „Saulės“ gimnazijos, tačiau mokykla labai didelė, dėl to sunku rasti finansavimą. Ir kol remontas nebus užbaigtas „Saulės“ gimnazijoje, Kulių gimnazijai lėšų nebus skirta.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...