Pristatyta paminklo M. K. Čiurlioniui vizija

1702-2840Neseniai Žemaičių dailės muziejuje surengtas pasitarimas, kurio metu pristatyta paminklo, skirto įamžinti nusipelniusio kompozitoriaus, dailininko, chorvedžio, kultūros veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą, vizija. Koks meno kūrinys geriausiai atspindėtų žinomą asmenybę ir jo kūrybą, pasitarime dalyvavusiems plungiškiams pasakojo skulptorė, profesorė Daliutė Ona Matulaitė ir architektas, profesorius Jūras Balkevičius.

Susitikime su profesoriais dalyvavo ne tik valdų, kuriose bus įkurdintas paminklas, šeimininkas Alvidas Bakanauskas, bet ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Tarybos narė Jolanta Skurdauskienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys, architektė, ekspertė Gražina Kirdeikienė bei asociacijos „Plungiškių draugija“ prezidentas Liudas Skierus, viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė ir tarybos narė Birutė Andriuškaitė. Būtent pastarieji ir iniciavo idėją iškilios asmenybės atminimą įamžinti pastatant jai paminklą, kuris praturtins Mykolo Oginskio dvaro parko teritoriją.
Anot A. Bakanausko, paminklas parke ne tik įamžins M. K. Čiurlionio asmenybę mūsų mieste, kuris tapo menamais vartais, per kuriuos jaunasis talentas žengė į profesionalųjį meną, bet ir atspindės kunigaikščio M. Oginskio švietėjišką bei kultūrinę veiklą. Juk būtent M. Oginskis, pastebėjęs M. K. Čiurlionio muzikinius gabumus, suteikė jam galimybę išvykti į Varšuvą gilinti muzikinių žinių.
Su muziejaus direktoriumi sutiko ir D. O. Matulaitė. „Jei jūs nusprendėte paminklą M. K. Čiurlioniui statyti M. Oginskio dvaro parke, vadinasi, jūs esate įsigilinę į šią asmenybę“, – kalbėjo skulptorė ir, pristatydama paminklo idėją, akcentavo, jog jai rūpėjo sukurti kažką originalaus, kad M. K. Čiurlionio talentas būtų atskleistas visapusiškai, ko, pavyzdžiui, paminklinis biustas padaryti negalėtų.
Peržvelgusi menininko kūrybinį palikimą, profesorė „užsikabino“ už vieno gražiausių M. K. Čiurlionio paveikslų „Karalių pasaka“, sukurto Plungėje. Būtent jo motyvą ji nutarė pavaizduoti ir paminkle, kuris būtų bokšto formos. Demonstruodama galimų paminklų maketus, skulptorė pasakojo, jog per paminklą tekėtų vandens srovė, kuri atspindėtų menininko kūrybos versmę. Susirinkusiesiems parodytas ir pasirinktas žalios spalvos akmuo. Ši spalva Čiurlionio kūryboje užėmė reikšmingą vietą.
Architektas J. Balkevičius trumpai papasakojo ir apie aplinkos aplink paminklą sutvarkymą, planuojamą įrengti apšvietimą, suoliukų pastatymą. Tiesa, akcentuota, jog paminklas būtų apie puspenkto metro aukščio. Jis stovėtų ant daugiau nei metrą siekiančio kalnelio.
Architektų pateikta paminklo koncepcija sužavėjo visus susitikimo dalyvius. Išsakę keletą pastebėjimų dėl ketinamų įrengti žibintų bei pastatyti suoliukų, plungiškiai paprašė autorių parengti ir pristatyti paminklo aplinkos vizualizaciją ir fotomontažą.
Sutvarkyti aplinką, kurioje bus įkurdintas paminklas, planuojama dar šiais metais, o paminklas turėtų būti pastatytas iki 2018-ųjų rugsėjo 22-osios, M. K. Čiurlionio gimimo dienos.

2 komentarai(-ų)

  • Manau,:

    kad būtų labai gražu įamžinti viename monomente visus žymiausius,garsinusius Plungės žmones. Turume rašytojų,poetų,menininkų,muzikų,kitų žymių žmonių.Būtų palikimas kartoms. Dabar užsiciklina ant vieno,jam jau yra kur priklauso. Užtektų gražiai pagamintos Atmintinės lentos,pritvitintos prie M.Oginskio pastato.

  • Išgąsdino:

    Parke pastatyti tokį gigantą, dar ant kalnelio? Kur žiūri paminklosauga? Bus kaip su Vorūnės piliakalniu! Išsaugokim parko autentiką.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...