Artėja žiemos palydų šventė

Plateliškiai-Lietuvos-televizijoje,-A.Kuprelytės-n.Kalendorinės žiemos pabaiga asocijuojasi su itin smagia, triukšminga, apeigų gausa bei įvairove turtinga švente – Užgavėnėmis. Šiandien daugybė mūsų protėvių puoselėtų švenčių tradicijų nugrimzdo užmarštin. Laimei, Užgavėnių apeigos bei papročiai gyvi iki šiol. Ypač Žemaitijoje. Mūsų krašte žiemos palydų šventei pasimiršti neleidžia Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos bendruomenė. Kasmet Plateliuose rengiamos įsimintinos Užgavėnės, į kurias suplūsta žmonių ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir tolimesnių miestų ir miestelių. Ruoštis šiai šventei plateliškiai pradeda iš anksto – rengiami įvairūs edukaciniai užsiėmimai bei seminarai. Jų metu ne tik susipažįstama su Užgavėnių ištakomis, papročiais ir tradicijomis, bet ir išmokstama pasidaryti svarbiausią šios šventės atributą – kaukę, kuri žemaičių vadinama ličyna.

Vieni pirmųjų prisiliesti prie Užgavėnių ištakų bei papročių progą turėjo kuliškiai. Į Kulių kultūros centrą susirinkęs būrelis šio miestelio gyventojų susidomėję klausėsi ŽNP gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojos, etnologės Aldonos Kuprelytės pasakojimo apie Užgavėnių šventę, jos tradicijų bei personažų įvairovę.
Kuliškiai mokėsi ir ličynos gamybos paslapčių. Kaukei daryti buvo naudojami storos medžiagos gabalai, tvirti siūlai, kailio atraižos, megztinių rankovės, tvirtos pėdkelnės bei sagos.
Klausydamiesi A. Kuprelytės patarimų ir pamokymų bei pasitelkę savo fantaziją, kuliškiai susimeistravo Užgavėnių kaukių.
Užgavėnės – pagoniška šventė
Anot etnologų, žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves simbolizuojanti Užgavėnių šventė labai sena. Jos istorija siekia pagonybės laikus. Senovės Lietuvoje Užgavėnės būdavo viena didžiausių metų švenčių, savo tradicijomis ir papročiais primenanti liaudies teatrą.
Su krikščionybe ir bažnytinėmis šventėmis Užgavėnės susietos vėlesniais laikais, Lietuvai apsikrikštijus. Tačiau net ir tada jos neprarado savo žavesio, mat žmonėms žiemos palydų ir pavasario sutiktuvių šventė – proga ne tik pasilinksminti, bet ir sočiai pavalgyti. Juk netrukus po jų – pasninkas. Ne veltui ši šventė vadinama paskutine mėsiedo diena.
Istorija byloja, jog anuomet Užgavėnių šurmulys prasidėdavęs sekmadienį ir netildavo net aštuonias dienas. Keičiantis kartoms, keitėsi ir šios šventės tradicijos. Pamažu daugiau nei savaitę trukusios šventės atsisakyta. Šiais laikais atsisveikinimo su žiema šventė trunka tik vieną dieną.
Tradicinės Užgavėnės – tik Žemaitijoje
Tiek renginio Kuliuose metu, tiek anksčiau A. Kuprelytė yra pasakojusi, jog, skirtingai nei Žemaitijoje, kituose šalies regionuose didžioji dalis Užgavėnių tradicijų bei papročių pamiršta. Esą išlikę tik esminiai šios šventės akcentai.
Žemaitijoje žiemos palydėtuvių šventė – džiaugsmo, juoko, išdaigų kupina, įvairiais papročiais, apeigomis bei burtais apvainikuota diena, neįsivaizduojama be būrio persirengėlių: žydų, čigonų, vengrų, elgetų, velnių, giltinių, raganų bei įvairių gyvulių.
Atitinkamus personažus įkūnijantys Užgavėnių herojai stengiasi atvaizduoti ir vestuves, ir krikštynas, ir net laidotuves. Senovėje, susivieniję į būrius, persirengėliai aplankydavo net atokiausių sodybų šeimininkus. Buvo tikima, kad Užgavėnių svitos aplenktos trobos gyventojai visus metus bus nelaimingi.
Užgavėnių personažai
Pasak etnologų, per Užgavėnes žmonės įkūnija įvairius personažus. Užsidedant kaukes, sukuriami meškų, vilkų, gervių, arklių bei ožių personažai. Kiekvienas iš jų turi savo reikšmę. Meška simbolizavo tvirtybę ir jėgą, gervė – vaisingumą.
Žinoma, patys populiariausi buvo ir iki šių dienų išliko žmogiškosios kilmės personažai: elgetos, žydai bei čigonai. Savo išvaizda, elgsena bei kalba jie parodo, kad yra atvykę iš kito krašto. Dažnai prisistato, kaip atkeliavę iš už vandenynų.
Kaukių gamybos subtilybių galima išmokti ir minėtų edukacinių renginių metu. Vienas tokių vasario 18-ąją surengtas Platelių dvaro amatų centre. A. Kuprelytei susirinkusiuosius supažindinus su Užgavėnių papročiais, žinomas liaudies meistras Antanas Vaškys pamokė drožti kaukes iš medžio. Kam pasirodė, jog pasigaminti medinę kaukę – sunkiai įkandamas dalykas, galėjo ją nusimegzti arba pasidaryti iš medžiagų ir kailio skiaučių. Kaip nusimegzti svarbiausią Užgavėnių atributą, mokė Dalia Jakštienė, o kaip jį susisiūti iš skiaučių – Daiva Vaškienė.
Užgavėnės neįsivaizduojamos be pagrindinių šios šventės veikėjų – Kanapinio ir Lašininio – bei jų kovos.
Svarbus Užgavėnių akcentas – Morė, dar vadinama Kotre, Magde, Čiūčela ir kitaip. Ankstesniais laikais šventės metu ji būdavo vežiojama ant besisukančio, prie rogių pavažos pritaisyto rato. Morė išsiskiria apvaliomis formomis bei apdriskusiais drabužiais. Žmonės ją laiko nelabosios žiemos dvasia, todėl, persirengėliams aplankius visas sodybas, prisivalgius Užgavėnių valgių bei pasilinksminus, Morė sudeginama arba paskandinama.
Užgavėnių patiekalai
Pasakojama, jog anuomet per Užgavėnių šventę žmonės labai daug ir riebiai valgydavo. Jie tikėjo, jei sočiai pavalgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus.
Nors šiandien Užgavėnės neįsivaizduojamos be blynų, anuomet tradiciniai šios šventės patiekalai buvo šiupinys, verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą, kiunkė (mėsos ir bulvių troškinys), taukuose virtos spurgos, šaltiena iš kiaulės ausų, kojų, galvos ir, žinoma, blynai.
Kaip iškepti pačius skaniausius blynus, gali papasakoti D. Vaškienė. Vasario 25-ąją Platelių dvaro amatų centre vyksiančio seminaro metu ji pasidalins mielinių blynų kepimo paslaptimis. O apie visus Užgavėnių kulinarinius papročius seminaro dalyviams papasakos D. Jakštienė.
Platelių Užgavėnėms būdingas tradicijas ir papročius, dainas bei šokius plateliškiai pristatė ir per Lietuvos televiziją rodomos laidos „Duokim garo“ filmavimą, vykusį vasario 12-ąją. Persirengę įvairiais Užgavėnių personažais – elgetomis, daktarais, čigonais, vestuvininkais bei įvairiais gyvūnais,– jie stengėsi perteikti vienos gražiausių ir triukšmingiausių Platelių švenčių dvasią. O A. Vaškys papasakojo apie Užgavėnių kaukes. Beje, laidą „Duokim garo“ rodys šiandien, 21 valandą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...