„Ūkininkas turi būti ir verslininkas“

1702-2856Taip sako prieš keturiolika metų iš Klaipėdos į Lopaičius atsikraustę Raimonda ir Arvidas Jusiai. Ekologišką gyvulininkystės ūkį turinti šeima, dar 2011-aisiais debiutavo Lietuvos ūkininkų sąjungos rengtame konkurse „Metų ūkis“. Tąsyk jiems atiteko trečioji vieta. Pernai konkurse sėkmė irgi nenusigręžė – lopaitiškiai palypėjo vienu laipteliu aukščiau, užėmę antrąją vietą.

A. Jusys yra jūreivis, tad, 2003-iaisiais registruotame jo ūkyje, didžioji darbų našta tenka sūnui Mikui. Jis ir sutiko „Žemaičiui“ papasakoti, kaip jo šeima ryžosi didmiestį iškeisti į kaimą, kaip jiems sekėsi ūkininkauti anksčiau, kuo dabar gyvena bei kokius ateities planus kuria.
18 hektarų nuosavos ir 26-is nuomojamos žemės turinčių Jusių ūkis šiuolaikiškas – šalia namų pastatyti modernūs tvartai, visur įrengtos kameros, pastatytos svarstyklės, kuriomis sodybos šeimininkai kas mėnesį sveria gyvulius.
Buvę klaipėdiškiai turi 31-ą mėsinį galviją (20 simentalių veislės ir 11 mišrūnų jautukų), 110 avių, 6-ias ožkas ir ožį. Ūkyje yra ir vištų, gaidys, penki šunys ir katinai. Kad būtų lengviau dirbti, ūkininkai naudoja įvairią techniką.
2000-aisiais nusipirkę sodybą, R. ir A.Jusiai neketino ūkininkauti. Po poros metų šeimyna nusprendė toje sodyboje apsigyventi ir pradėjo verstis kaimo turizmu. Tačiau po pirmųjų turistų šis ūpas dingo. Vėliau sutuoktiniai nusipirko gyvulių.
„Norėjome gražiai gyventi, o aplinkui buvo daug nešienautų pievų. Vietinis gyventojas žadėjo jas nupjauti, tačiau to nepadarė. Nusprendėme, kad reikia įsigyti avių, kurios tą žolę nuėstų. Tad iš netoliese esančio Varnių ūkio nusipirkome keletą šių gyvulių“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė M. Jusys.
Banda vis didėjo. Iš pradžių lopaitiškiai laikė Romanovo veislės avių, o dabar ganyklose ganosi daugiausiai Lietuvos juodgalvių, turi ir mišrūnų bei merinosų veislės. Kaip pasakojo ūkininkas, gausėjant bandai, reikėjo statyti vis daugiau ūkinių pastatų bei įsigyti naujesnio inventoriaus.
„Iš pradžių avis laikėme pašiūrėje. Vėliau pasistatėme nedidelį tvartelį, kurį kaskart reikėjo plėsti, nes avių vis daugėjo. 2010-aisiais, kai jų jau buvo šimtas, įrengėme didelę avidę“, – pasakoja M. Jusys.
Tačiau pajamos iš avininkystės nelabai tenkino. Anot ūkininko, šeima mąstė, kaip žemę panaudoti kuo pelningiau. Ir pabendravęs su  ūkininku iš Prienų rajono, 2014-ųjų pavasarį iš jo nusipirko penkias simentalių veislės telyčias. Pamatęs, kad viskas gerai klostosi, kitų metų sausį iš to paties ūkio parsivežė dar penkias. Tą vasarą ūkyje atsirado ir veislinis bulius, kurį šeima parsivežė iš Molėtų rajono. Pernai nusipirko 11 mėsinių mišrūnų buliukų: vieną – iš kaimyno, o 10 – iš Telšių ekologinio ūkio. Jusių šeima džiaugiasi ir gyvulių prieaugliu – dviem telyčiom ir septyniais buliukais.
Netrukus juos bus galima parduoti. Mikas prisipažino, kad parduos turbūt Lietuvoje. „Tuos vienuolika mišrūnų parduosime skerdykloms, o visus kitus paliksime veislei arba patys paskersim. Jau norime paragauti, ką užauginome“, – neslepia pašnekovas.
Sūnui antrina ir jo mama Raimonda, kuri yra puiki kulinarė. Būtent jos dėka ūkyje atsirado ir ožkų. R. Jusienė, užpernai baigusi sūrių gaminimo kursus, dabar gali išlieti sūresnį ar saldesnį sūrio gaminį. Tačiau jai įdomiau ruošti patiekalus iš ožkų sūrio, tad nevengia eksperimentuoti – bando gaminti sušių, įvairių užkandėlių, desertų. Namų šeimininkė savo kulinarinius sugebėjimus rodo ir ruošdama skanius patiekalus iš ėrienos. O dabar galės nudžiuginti ir jautienos didkepsniais.
Moteris papasakoja, kad pernai jų šeima įsitraukė ir į „Pieno kelią“. Tai keturias savivaldybes – Rietavo, Plungės, Telšių, Kupiškio – jungiantis kulinarinis maršrutas. Jo metu kiekvienas norintysis gali aplankyti į šį kelią įtrauktus objektus, įsigyti ar paragauti jų gaminamų produktų bei susipažinti su teikiamomis paslaugomis.
„Pernai jau turėjome keletą lankytojų. Rengėme degustacijas, siūlėme užsisakyti „Ūkininko pietus“. Šiemet žadame kviesti visus vyrus ir moteris, norinčius išmokti gaminti iš ėrienos. Norime kada nors įkurti ir šeimos restoranėlį. Jau pradžia yra. Džiugu, kad Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvas ragina mus nesustoti, siekti, kad ši svajonė virstų tikrove“, – pasakoja Raimonda.
Ji kartu su sūnumi Miku pasidalijo ir kitais ateities planais, tačiau nežino, ar dar naudosis Europos Sąjungos teikiama parama. Jos lėšomis jau yra pasistatę tvartą galvijams, nusipirkę grūdų traiškytuvą, šildomas girdyklas, tris priekabas, įrenginį pašarams ir šiaudams skleisti. Yra įsigiję ir šienapjovę.
„Mūsų ūkis nedidelis, todėl nuolat turime galvoti, kaip iš jo pragyventi. Stengiamės kuo daugiau investuoti į ūkį, kad būtų legviau dirbti“, – atsisveikindama tikino R. Jusienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...